Gerybinės krūties ligos: rūšys, pokyčiai ir gydymas

Krūties gumbelis dažnai kelia nerimą dėl galimos onkologinės ligos, tačiau didžioji dalis įvairių krūtų darinių nėra susiję su vėžiu. Tokie ne piktybiniai pokyčiai vadinami gerybine krūties liga. Nors ši būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali padidinti riziką susirgti krūties vėžiu ateityje. Svarbu nuolat stebėti savo krūtų pokyčius ir, pastebėjus naują darinį ar pakitimą, nedelsti pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas yra gerybinė krūties liga

Gerybinė krūties liga – tai plati sąvoka, apibūdinanti bet kokius nepiktybinius krūtų audinių pakitimus, tokius kaip sustandėjimai, cistos ar dariniai. Krūtų struktūra iš tiesų gana sudėtinga – ją sudaro liaukos, jungiamasis audinys ir riebalai. Dėl hormoninių svyravimų, traumų ar kitų priežasčių, šiame audinyje gali formuotis gumbeliai ar kiti pakitimai, kuriems būdinga daugybė formų.

Dažniausios gerybinės krūties ligų rūšys

Krūtų cistos. Apie ketvirtadalį visų krūtų darinų sudaro skysčio pripildytos cistos. Jos gali būti jautrios, sukelianti diskomfortą, tačiau dažniausiai praeina savaime ir nesukelia didesnės rizikos susirgti vėžiu.
Fibroadenomos. Tai dažniausi tvirti, nepiktybiniai dariniai, aptinkami jaunesnių moterų krūtyse. Jos dažnai išnyksta pačios ir neturi įtakos vėžio rizikai.
Fibrocistiniai pakitimai. Hormoninis ciklas ypač prieš menstruacijas neretai sukelia standumą, jautrumą ir audinių tankumą krūtyse. Tokie pakitimai dažniausiai atsiranda tarp 30–50 metų ir laikui bėgant išnyksta.
Hiperplazija. Tai būklė, kai krūties latakų arba liaukų gleivinė intensyviau dauginasi. Įprasta (tipinė) hiperplazija labai nežymiai didina vėžio tikimybę. Esant netipinei hiperplazijai, taikomas gydymas arba chirurginis darinys pašalinamas, nes padidėja vėžio grėsmė.
Intraduktalinis papiloma. Smulkūs, karpos pavidalo dariniai, augantys pieno latakų viduje, dažnai arti spenelio. Jie gali lemti spenelio išskyras. Jei vienu metu yra penki ir daugiau papilomų, vėžio rizika išauga – šiuos darinius dažniausiai rekomenduojama pašalinti operacijos būdu.
Pieno latakų išsiplėtimas (ektazija). Įprasta moterims po menopauzės, kai latakai išsiplėčia, sustorėja ir gali užsikimšti. Tokioje situacijoje gali įtraukti spenelį arba atsirasti išskyrų. Dažniausiai pavojaus nėra, gydyti reikia tik infekcijai slopinti.
Riebalinė nekrozė. Atsiranda, kai pažeistą krūtų audinį pakeičia randas po traumos, operacijos ar radioterapijos. Tokie mazgeliai pavojingi nėra ir gydymo neskiriama.
Adenozė. Būdingas padidėjęs liaukų kiekis bei jų išsiplėtimas krūtyse.

Kiek dažna gerybinė krūties liga

Nepiktybiniai krūtų dariniai – dažnas reiškinys. Net iki pusės moterų gyvenime susiduria su fibrocistiniais pakitimais ar kitais gerybiniais audinių sustandėjimais. Nors vyrams pastarieji pasitaiko rečiau, jie irgi gali susirgti gerybinėmis krūties ligomis.

Gerybinės krūties ligos simptomai

Jaučiamas guzas, sukietėjimas krūtyje
Skausmas ar tempimo pojūtis
Išskyros iš spenelio
Pakitusi krūties forma, dydis ar kontūras
Įtrauktas ar žvynuotas, pasikeitęs spenelis
Odos įdubimai, raukšlėjimasis ar tekstūros pasikeitimai

Galimos priežastys ir rizikos veiksniai

Gerybinius krūtų darinius dažnai lemia hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, menstruacijų ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu), taip pat naudojami medikamentai (pavyzdžiui, hormoninė kontracepcija ar pakeičiamoji hormonų terapija). Gali turėti įtakos per didelis kofeino vartojimas, infekcijos, audinių sužeidimai, persirgtos krūtų operacijos ar randai po traumų.

Susiję įrašai

Vyrams dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų, nutukimo ar tam tikrų ligų bei medikamentų vartojimo gali išsivystyti ginekomastija – krūtų padidėjimas ir mazgeliai.

Šeiminė krūties ligų ar vėžio istorija
Naudojama hormonų pakeičiamoji terapija
Hormonų disbalansas

Galimos komplikacijos

Dalis gerybinių krūties ligų, tokios kaip netipinė hiperplazija, didina riziką ateityje susirgti krūties vėžiu. Kai kurie dariniai būna skausmingi ar pasiekia pastebimą dydį – tuomet rekomenduojamas chirurginis šalinimas. Fibroadenomos gali atsinaujinti net ir po operacijos.

Kaip diagnozuojama

Pastebėjus darinį ar kitus pokyčius, svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Diagnozei dažniausiai atliekami tyrimai:

Mamografija, ultragarsas arba magnetinio rezonanso tomografija
Biopsija: smulkios adatos aspiracinė biopsija, stambesnio audinio iškirpimo ar chirurginė biopsija tam, kad būtų ištirta audinio ląstelinė sandara

Gydymo galimybės

Daugeliu atvejų gydymas nereikalingas – ypač kai dariniai nekelia jokio pavojaus ir nedidina onkologinių ligų rizikos. Jei pastebima netipinių ląstelių pokyčių ar padidėja tikimybė susirgti vėžiu, gali būti rekomenduojama chirurginė operacija arba tam tikri vaistai, sumažinantys riziką. Skausmui ar diskomfortui slopinti, taip pat esant infekcijoms, gali būti skiriamas individualizuotas gydymas.

Cistų turinys pašalinamas plona adata
Didelius ar skausmingus darinius galima šalinti chirurginiu būdu
Antibiotikai skiriami, jei nustatoma infekcija (pavyzdžiui, mastitas)

Ar gerybiniai krūtų dariniai gali pasikartoti?

Guzeliai ar kiti audinių pokyčiai dažnai linkę kartotis – ypač hormonų svyravimų laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ar menopauzės metu. Kaskart pastebėjus naują darinį ar kitus pokyčius verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Nėštumas ir krūtų pokyčiai

Nėštumo metu dėl natūralių hormonų svyravimų krūtys tampa jautrios, jose gali formuotis guzai, pastebimos išskyros. Maitinant kūdikį, dažniau pasitaiko ir infekcija – mastitas. Dažniausiai nėštumo ar žindymo metu išsivystę pokyčiai nėra susiję su vėžiu, tačiau bet kokie nauji simptomai turėtų būti aptarti su medicinos specialistu.

Ar reikia šalinti gerybinį krūties darinį?

Svarbu atsižvelgti į individualią situaciją – gydytojas dažniausiai priima sprendimą pagal laboratorinių tyrimų rezultatus, vėžio riziką bei paciento savijautą. Jei darinys didelis, skausmingas ar sukelia diskomfortą, šalinimas gali būti tinkamas pasirinkimas. Kai kurie gerybiniai navikai, tokie kaip fibroadenomos, turi tendenciją atsinaujinti net po jų pašalinimo.

Kaip sumažinti riziką sirgti gerybine krūties liga

Riboti kofeino (kavos, arbatos, gazuotų gėrimų, šokolado) vartojimą
Dėvėti patogias, gerai prilaikančias liemenėles
Vengti rūkalų arba mesti rūkyti
Riboti arba atsisakyti alkoholio

Sveiki įpročiai ne tik gali padėti sumažinti kai kurių gerybinių ligų, bet ir vėžio riziką. Patariama reguliariai tikrintis krūtis savarankiškai ir atlikti profilaktinius mamografijos tyrimus, palaikyti sveiką svorį, būti fiziškai aktyviems ir rinktis subalansuotą mitybą. Taip pat verta apsvarstyti hormoninės terapijos ar kontracepcijos keitimą į nehormoninius metodus.

Prognozė ir gyvenimas sergant

Dauguma žmonių, turinčių gerybinės kilmės krūtų pakitimus, nesuserga vėžiu. Jei nustatomas didesnės rizikos darinys, gydytojas greičiausiai pasiūlys dažnesnes profilaktines patikras. Esant polinkiui į dažnus krūtų pokyčius ar skaudulius, svarbu nuolat stebėti savo kūno būklę ir apie ją informuoti šeimos gydytoją.

Kai kurios gerybinės krūties ligos iš tiesų gali virsti rimtesnėmis – ypač jei diagnozuota būklė padidina vėžio tikimybę. Tokiose situacijose gydytojas detaliai paaiškins galimus gydymo planus ir padės pasirinkti jums tinkamiausią sprendimą.