Gerybiniai kaulų navikai – dažnas reiškinys, kai kauluose ima formuotis ataugos, kurios nėra vėžinės ir neplinta už pradinės vietos ribų. Šie navikai gali išsivystyti bet kuriame skeleto kaule: ypač dažnai jie aptinkami stambiuose kauluose, pavyzdžiui, šlaunyje, blauzdoje, žaste, dubenyje, stubure ar šonkauliuose. Kai kurios navikų rūšys yra būdingos tam tikroms kaulų dalims, pavyzdžiui, netoli augimo plokštelių klubo, kelio ar peties srityje.
- 1.Dažniausios gerybinių kaulų navikų rūšys
- 2.Kodėl atsiranda gerybiniai kaulų navikai
- 3.Kaip dažnai pasitaiko gerybiniai kaulų navikai
- 4.Gerybinių kaulų navikų simptomai
- 5.Kaip diagnozuojami gerybiniai kaulų navikai
- 6.Gerybinių kaulų navikų gydymas
- 7.Ar galima užkirsti kelią gerybiniams kaulų navikams?
- 8.Prognozė ir gyvenimas su gerybiniais kaulų navikais
Dažniausios gerybinių kaulų navikų rūšys
Yra nemažai įvairių gerybinių kaulų navikų tipų, tačiau kai kurie iš jų pasitaiko dažniau už kitus:
- Enchondroma – atsiranda kremzlėje, navikas lokalizuojasi kaulo viduje, čiulpe.
- Osteochondroma – išauga iš kremzlės ir kaulo, dažnai didėja augant skeleto sistemai, auga už kaulo ribų.
- Neosifikuojantis fibroma – labiausiai paplitęs kaulų navikas vaikystėje, dažnai aptinkamas atsitiktinai atlikus rentgenogramą po traumos ir su laiku savaime išnyksta.
- Chondroblastoma – šis navikas dažniausiai pašalinamas dėl jo poveikio netoliese esantiems sąnariams, būdingas vaikams, dažnai sukelia stiprų skausmą.
- Osteoidinė osteoma – dažniausiai pažeidžia ilgus kūno kaulus, dažniau pasitaiko vyrams, gali sukelti stiprų naktinį skausmą, sumažinantį nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.
- Osteoblastoma – dažnesnis tarp vyrų, paprastai gydomas chirurginiu būdu.
- Periostealinis chondroma – iš kremzlės sudarytas navikas, esantis kaulo paviršiuje, gydomas operacija.
- Milžiniškųjų ląstelių navikas – gana retas, bet agresyviai augantis. Dažniau nustatomas moterims, gydomas operacija.
- Chondromiksoidinis fibroma – labai retas, kaulų čiulpe pradėjęs vystytis navikas, dažniausiai taikoma chirurgija.
- Aneurizminė kaulų cista – gali išaugti itin didelė. Dažnai taikomas ilgas medikamentinio gydymo kursas su skleroterapija arba chirurginė intervencija.
- Paprastosios kaulų cistos – dažniausiai aptinkamos prie augimo plokštelių, dažnai nustatomos tada, kai dėl jų įvyksta kaulo lūžis. Gydymas apima chirurginį kaulo transplantavimą ar skleroterapiją.
- Skaidulinė displazija – dažnai būna viena ar keletas ataugų kauluose, operacinio gydymo prireikia tik tuomet, jei navikas silpnina kaulą.
Kodėl atsiranda gerybiniai kaulų navikai
Šių navikų atsiradimas siejamas su tuo, kad kaulinės ląstelės pradeda neribotai daugintis ir telktis vienoje vietoje, formuodamos darinį. Dažniausiai tikslios šio proceso priežastys nėra žinomos.
Kaip dažnai pasitaiko gerybiniai kaulų navikai
Gerybiniai kaulų navikai dažniausiai pasireiškia iki 30 metų amžiaus, o gana didelė dalis jų nustatoma vaikams. Vaikų kaulai kol dar intensyviai auga, yra jautresni šiems pakitimams. Daliai navikų būdinga tai, kad pasiekus skeleto brandą (kai kaulai nustoja ilgėti – mergaitėms dažniausiai 14–16 metų, berniukams 16–19 metų) jie sustoja augti.
Gerybinių kaulų navikų simptomai
Gerybinių kaulų navikų požymiai priklauso nuo jų dydžio, vietos ir augimo intensyvumo. Dažniausiai pacientai pastebi:
- Iškilimą ar aiškią kaulo deformaciją.
- Skausmą, kuris laikui bėgant stiprėja ir gali varginti net ilsintis.
- Kaulų lūžius ar įtrūkimus, nes augantis navikas silpnina kaulą.
Tačiau nemažai gerybinių kaulų navikų jokių simptomų nesukelia ir nustatomi visiškai atsitiktinai, kai dėl traumos atliekama rentgenograma.
Kaip diagnozuojami gerybiniai kaulų navikai
Pastebėjus kaulo patinimą ar darinį, verta kreiptis į savo gydytoją. Specialistas atliks apžiūrą ir greičiausiai skirs šiuos tyrimus:
- Kaulo rentgenogramą, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą.
- Kaulo skenavimą (kaulo scintigrafiją).
Retais atvejais papildomai gali būti atliekama biopsija, norint patikslinti naviko prigimtį. Pradinis ištyrimas ir rentgenograma – dažniausiai pirmiausi žingsniai.
Gerybinių kaulų navikų gydymas
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į naviko rūšį, dydį, vietą bei poveikį kaulo tvirtumui. Kai kuriais atvejais gydytojas gali pasiūlyti tik stebėjimą: ypač tuomet, jei navikas nesukelia diskomforto ar nekelia grėsmės kaulo struktūrai. Kai kurie navikai gydomi vaistais, kartais prireikia išsamesnių radiologinių tyrimų ar biopsijos. Dažniausiai taikomas gydymo būdas – naviko pašalinimas chirurginiu būdu.
Sėkmingai pašalinus gerybinį kaulinį naviką, daugeliu atvejų ligos atsinaujinimo rizika yra labai maža (mažesnė nei 5 %). Kai kurių tipų navikai, pavyzdžiui, milžiniškųjų ląstelių navikai, gali pasikartoti dažniau, bet egzistuoja patikimi pakartotinio gydymo metodai.
Chirurginio gydymo ypatumai
Šalinant naviką operacijos metu, stengiamasi kuo labiau išsaugoti sveikus audinius. Operacijas dažniausiai atlieka gydytojai ortopedai, gebantys tinkamai stabilizuoti kaulą, jei reikia – pasitelkiant metalinius implantus ar kaulo persodinimą (kaulo transplantatą). Tokios procedūros dažnai leidžia visiškai atkurti pažeistą vietą, ypatingai jauniems pacientams, ir grįžti į įprastą aktyvų gyvenimą.
Kai kurių rūšių navikams taikomi ir kiti gydymo metodai. Pavyzdžiui, osteoidinei osteomai gali būti atliekamas radiofrekvencinis abliacijos gydymas ar terminis sunaikinimas. Aneurizminės kaulų cistos gali būti gydomos pakartotinėmis vaisto-injekcijomis, pavyzdžiui, doksiciklinu – tokiu būdu, kai kuriais atvejais išvengiama atviros operacijos.
Galimos operacijos rizikos
Nors komplikacijos pasitaiko retai, visgi atliekant kaulų navikų šalinimo operacijas gali kilti tokių rizikų kaip nervo pažeidimas, infekcija, kraujavimas, sąnario sustingimas ar sunkesnis sugrįžimas prie aktyvios sportinės veiklos.
Ar galima užkirsti kelią gerybiniams kaulų navikams?
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai neatskleidžia jokių efektyvių prevencijos būdų – nėra žinoma, kaip šių navikų būtų galima išvengti.
Prognozė ir gyvenimas su gerybiniais kaulų navikais
Perspektyvos esant gerybiniam kaulų navikui dažniausiai labai palankios – galima tikėtis visiško pasveikimo, skausmo sumažėjimo bei normalaus gyvenimo tęstinumo. Šios rūšies navikai itin retai supiktybėja (malignizuojasi), rizika sudaro mažiau nei 1 %. Beveik visada gerybinis kaulų navikas nekelia grėsmės gyvybei.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nedvejokite ir pasitarkite su gydytoju, jei pastebėjote neįprastą sustorėjimą, iškilimą ar guzą šalia kaulo, taip pat jei skausmas stiprėja ar nepraeina. Svarbu reaguoti į kūno siunčiamus signalus bei pasirūpinti savalaikiu ištyrimu.
