Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos sukimasis (BPPV) yra viena iš dažniausių vidinės ausies ligų, dažniausiai pasireiškianti staiga prasidedančiu galvos svaigimu, kuris dažnai užklumpa keičiant galvos padėtį – pavyzdžiui, pasilenkiant atgal ar išlipant iš lovos. Nors ši būklė nėra pavojinga, jos sukeliamas nestabilumas gali stipriai trikdyti kasdienybę, ypač vyresnio amžiaus asmenims.
Kas yra gerybinis paroksizminis pozicinis galvos sukimasis?
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos sukimasis yra pusiausvyros funkcijos sutrikimas, atsirandantis dėl smulkių kalcio dalelių (otokonijų) pasislinkimo iš įprastos vietos vidinės ausies dalyje, vadinamoje utrikule, į pusratinius kanalus. Tokie pokyčiai dažniausiai sukelia trumpalaikius, bet stiprius galvos sukimasis pojūčius judinant galvą.
Būklės paplitimas ir kam ji dažniausiai pasireiškia
BPPV gali prasidėti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiausiai paplitusi tarp vyresnių nei 50 metų asmenų. Maždaug pusei šios amžiaus grupės žmonių bent kartą gyvenime pasireiškia šios būklės simptomai. Nors vaikams sutrikimas būna retai, bendroje populiacijoje BPPV sudaro apie penktadalį visų besiskundžiančių galvos svaigimu atvejų.
Ar simptomas išlieka visam laikui?
Daugeliui BPPV simptomai išnyksta savaime per kelias dienas ar savaites, tačiau gali sugrįžti po mėnesių ar net metų pertraukos, jei būklė nebuvo visiškai išgydyta. Epizodai gali būti pavieniai arba kartotis kelis kartus gyvenime.
BPPV simptomai
Pagrindinis BPPV požymis – stiprus, dažnai trumpas galvos svaigimas, kuris atsiranda keičiant galvos padėtį ir trunka nuo kelių sekundžių iki minutės. Kiti galimi simptomai:
- Svaigulys ar galvos lengvumas
- Nesaugumas vaikštant arba pusiausvyros sutrikimai
- Pykinimas ar vėmimas
- Matymo neryškumas
- Nistagmas (greiti nevalingi akių judesiai)
Paprastai BPPV simptomai paveikia tik vieną ausį, tačiau retais atvejais gali būti juntami abiejose.
Būklę sukeliantys veiksniai
BPPV beveik visada išprovokuoja galvos judesiai – simptomai pasireiškia atsigulus, sėdant ar keliant galvą aukštyn, pasukus ją į šoną. Su amžiumi vidinės ausies struktūros keičiasi, todėl vyresni asmenys šią būklę patiria dažniau.
Kartais BPPV atsiranda kaip kitų vidinės ausies susirgimų – pavyzdžiui, labirintito, vestibuliarinio neurito ar akustinės neuromos – simptomas. Taip pat ji gali pasireikšti po galvos traumos, stipraus smūgio ar sporto traumų. Migrena taip pat gali būti vienas iš rizikos veiksnių.
Kaip BPPV atsiranda?
BPPV vystosi tuomet, kai smulkūs kalcio kristalėliai – otokonijos – iš įprastos savo vietos (utrikulio) patenka į pusratinius kanalus, kurie atsakingi už mūsų judesio pojūtį ir pusiausvyrą. Kai judinant galvą šios dalelės ima judėti pusratiniuose kanaluose, jos dirgina mažuosius plaukelius, atsakingus už signalų perdavimą smegenims. Tai ir sukelia staigų galvos sukimąsi.
Diagnozavimas
BPPV diagnozei nustatyti užtenka vizito pas gydytoją. Dažniausiai pakanka išsamiai aprašyti savo simptomus ir leisti gydytojui atlikti specialius pratimų testus, matuojančius jūsų reakciją į galvos judesius.
Efektyviausias gydymas
Pagrindinis būdas įveikti BPPV – specialūs fiziniai pratimai, vadinami dalelių perstatymo manevrais. Jų tikslas – grąžinti kalcio daleles į pirminę vietą, kur jos natūraliai pasišalina ir nebetrikdo pusiausvyros funkcijos.
Šie pratimai dažniausiai atliekami gydytojo kabinete, tačiau jų išmokę, galėsite sėkmingai pakartoti ir savarankiškai namuose. Pati dažniausia procedūra – dalelių perstatymo manevras – padeda apie 80–90 % atvejų iš karto. Jei simptomai išlieka, manevrą galima pakartoti kelis kartus.
Kai kuriems žmonėms, pageidaujantiems palengvinti simptomus, gali būti rekomenduojami judesio ligos (pvz., pykinimo ar svaigulio) mažinantys vaistai. Tačiau juos vartoti ilgesnį laiką reikėtų vengti.
Kaip atliekami BPPV pratimai
- Sėskite ant lovos ar stalo, galvą pasukite 45 laipsnių kampu link paveiktos ausies.
- Greitai atsigulkite, nenukreipdami galvos, ir laikykite ją šiek tiek virš lovos ar stalo krašto. Palaukite apie minutę, kol simptomai nurims.
- Neatkeldami galvos, greitai pasukite ją į priešingą pusę – sveikoji ausis turi būti nukreipta šiek tiek per lovos ar stalo kraštą. Palaukite vėl apie minutę.
- Per savo pusę apsiverskite ant šono, susukdami galvą dar 90 laipsnių ta pačia kryptimi. Dabar nosis bus nukreipta žemyn. Palaukite minutę.
- Smakras arti peties – lėtai atsisėskite taip, kaip jūsų kūnas nukreiptas. Laikykitės gydytojo nurodymų po pratimų.
Atliekant šiuos žingsnius, galima pastebimai sumažinti galvos svaigimą ir atkurti pusiausvyrą.
Ar BPPV gali praeiti savaime?
Dažnai šis sutrikimas išnyksta be jokio gydymo, tačiau net ir praėjus simptomams galimi jų pasikartojimai. Jei simptomai sugrįžta, gydytojas padės juos vėl suvaldyti tinkamai parinktais pratimais ar kitomis priemonėmis.
Kaip sumažinti šios būklės riziką?
Nors nėra būdų visiškai apsisaugoti nuo BPPV, sumažinti traumų riziką padeda atsargumas ir tinkamos apsaugos priemonės. Svarbu dėvėti šalmą važiuojant dviračiu, žaidžiant kontaktinius sportus ar užsiimant kitomis rizikingomis veiklomis, o pasikartojančius epizodus valdyti padeda reguliarūs dalelių perstatymo pratimai.
Ligos eiga ir perspektyvos
BPPV nėra rimta sveikatos problema, tačiau stiprus galvos sukimasis gali būti bauginantis ir trikdantis. Gera naujiena ta, kad išmokus efektyvių pratimų, didžiąją dalį simptomų galima suvaldyti greitai ir savarankiškai. Dažniausiai vienas epizodas trunka 1–2 minutes, bet kartais pojūčiai gali būti tokie stiprūs, kad atsiranda pykinimas ar netgi apsvaigimas iki kritimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu patyrėte BPPV epizodą – verta pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojas ne tik patvirtins diagnozę, bet ir pamokys, kaip taisyklingai atlikti simptomus mažinančius pratimus. Kitu atveju, jei kartu kamuoja stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas ar širdies ritmo sutrikimai, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Pagrindinės sąvokos
- Pusratiniai kanalai: Trijų krypčių vidinės ausies kanalai, perduodantys smegenims informaciją apie galvos judesius bei padėtį.
- Kupula: Vidinės ausies dalis, padedanti aptikti skysčio judėjimą pusratiniuose kanaluose, o kartu ir kūno judesius.
- Utrikulas: Pusiausvyrą palaikantis organas vidinėje ausyje, kuriame yra plaukelio ląstelės, padengtos smulkiais kalcio kristalais (otokonijomis). Jų juda judinant galvą, siunčiant signalus apie jūsų padėtį.
- Otokonijos: Smulkūs kalcio kristalai, natūraliai esantys utrikule, tačiau, atitrūkę, gali patekti į pusratinius kanalus ir trikdyti pusiausvyrą.
- Kochlea: Spiralės formos vidinės ausies dalis, paverčianti garso bangas nerviniais impulsais, kuriuos smegenys suvokia kaip garsą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
