Ženšenis – populiarus augalas, naudojamas sveikatos stiprinimui ir organizmo atsparumui įvairiems iššūkiams didinti. Skirtingos ženšenio rūšys pasižymi kiek kitokiu poveikiu organizmui.
Kam naudojamas ženšenis
Ženšenis jau ilgą laiką vartojamas kaip priemonė, kuri gali pagerinti savijautą ir padėti organizmui kovoti su stresu. Azijinis ženšenis dažniausiai naudojamas gebėjimui susikaupti stiprinti, energijai didinti, esant nuovargiui ar prastam protiniam darbingumui. Taip pat Azijoje šis ženšenis vartojamas vyriškos potencijos stiprinimui ir gliukozės kontrolei sergant diabetu. Amerikietiškas ženšenis dažniau pasirenkamas kaip pagalba sergant cukriniu diabetu bei siekiant susilpninti peršalimų ar gripų tikimybę. Sibirinis ženšenis naudojamas siekiant sumažinti peršalimo ir gripo riziką, taip pat sergant pūsleline.
Vaikams naudoti šio augalo preparatų negalima, nes tai gali būti žalinga. Ženšenį taip pat rekomenduojama rinktis atsakingai, nes kai kuriuose papildų produktuose gali būti nereikalingų ar nepageidaujamų priedų.
Kaip vartoti ženšenį
Ženšenį vartokite taip, kaip nurodyta ant pakuotės ar kaip patarė gydytojas. Rekomenduojama dozė priklauso nuo pasirinktos ženšenio rūšies ir priežasties, dėl kurios norite jį gerti. Dėl galimo poveikio miegui, ženšenį geriau vartoti ryte arba dieną, vengti prieš miegą.
- Azijinį ženšenį rekomenduojama gerti ne ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
- Sibirinis – iki 2 mėnesių.
- Amerikietiškas dažnai vartojamas ne ilgiau nei 1 mėnesį, o kai kuriuose produktuose – iki 4 mėnesių.
Jei simptomai neišnyksta ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Nemiga – dažniausiai pasitaikantis ženšenio šalutinis poveikis. Taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, nervingumas, skrandžio diskomfortas, nereguliarios menstruacijos (pavyzdžiui, netikėtas kraujavimas), krūtų jautrumas ir svaigulys. Kartais ženšenis gali veikti kraujo spaudimą – jį sumažinti arba padidinti.
Sibirinio ženšenio vartojimas gali sukelti mieguistumą, nerimą ar nuotaikos svyravimus. Pastebėjus bet kurį iš šių požymių, ypač jei jie užsitęsia ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Retais atvejais gali pasireikšti stipri alerginė reakcija – išbėrimas, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Prieš vartojant ženšenio preparatus, svarbu įsitikinti, kad nesate jautrūs šiai žaliavai ar kokiam nors kitam produkto ingredientui. Jei esate alergiški vienos rūšies ženšeniui, vertėtų vengti ir kitų rūšių.
Prieš pradedant vartoti ženšenį, pasitarkite su gydytoju, jei turite tokių sveikatos sutrikimų kaip:
- aukštas ar žemas kraujospūdis,
- širdies ritmo problemos ar kiti širdies sutrikimai,
- sutrikęs kraujo krešėjimas,
- tam tikri psichikos ar nuotaikos sutrikimai,
- autoimuninės ligos,
- ligos, kurias gali paveikti hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, endometriozė, gimdos miomos ar tam tikros vėžio formos, veikiančios gimdą, kiaušides ar krūtis).
Būtina žinoti, kad ženšenis gali paveikti gliukozės kiekį kraujyje – dažniausiai jį sumažinti, tačiau, vartojant sibirinį ženšenį, galimi abiejų krypčių (sumažėjimo ar padidėjimo) atvejai. Jei sergate diabetu, būtina ypač atidžiai stebėti savo savijautą ir gliukozės rodiklius.
Skystuose ženšenio produktuose gali būti cukraus ar alkoholio, todėl žmonėms, sergantiems diabetu, kepenų ligomis ar turintiems priklausomybę alkoholiui, patariama pasitarti su gydytoju apie tinkamiausią vartojimo būdą.
Ženšenis kai kuriems žmonėms gali sukelti mieguistumą ar galvos svaigimą, o šie pojūčiai gali sustiprėti vartojant alkoholį ar kitus raminamuosius. Tokiu atveju nevairuokite ir nedirbkite darbų, reikalaujančių susikaupimo.
Jei laukiatės ar maitinate krūtimi, prieš pradėdami vartoti ženšenį būtinai pasitarkite su gydytoju – duomenų apie šių laikotarpių saugumą nėra pakankamai.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
