Fungalinė aknė – tai dažna odos problema, pasireiškianti, kai plaukų folikulus užkrečia grybelis Malassezia. Ši būklė dar vadinama Malassezia folikulitu arba pityrosporinė folikulitu. Susirgus, odoje atsiranda grupelės mažų raudonų, niežtinčių spuogelių, kurie kartais pereina į didesnius pūlinius ar balzganius spuogus su geltonos, baltos spalvos turiniu.
Fungalinės aknės ypatumai
Fungalinė aknė dažnai painiojama su įprasta akne (acne vulgaris), nes abi gali sukelti spuogų atsiradimą. Tačiau šių dviejų tipų aknės kilmė ir gydymas skiriasi. Įprasta aknė susidaro dėl bakterijų, riebalų ir negyvų odos ląstelių užkimštų folikulų, tuo tarpu fungalinė aknė yra sukelta grybelinės infekcijos. Kitas svarbus skirtumas – fungalinė aknė dažniausiai niežti, o įprasta aknė dažnai būna neskausminga ar be niežulio pojūčio. Tiesa, galima susirgti ir abiem šiomis formomis vienu metu, todėl svarbu jas tinkamai atskirti, nes gydymo sprendimai yra visiškai skirtingi.
Kas linkęs sirgti fungaline akne?
Ši odos būklė gali paveikti kiekvieną, tačiau dažniausiai pasireiškia paaugliams ir jauniems vyrams su riebiu odos tipu. Malassezia mielės mėgsta vešėti ant prakaituojančios ir drėgnos odos – todėl aktyvus gyvenimo būdas, karštis ar drėgna klimato zona padidina riziką. Taip pat dažniau susirgti gali asmenys:
- Gyvenantys drėgname, šiltame klimate;
- Turintys imuniteto nusilpimą;
- Sergantys kitomis grybelinėmis odos ligomis (pvz., seborėjiniu dermatitu ar tinea versicolor);
- Gausiai prakaituojantys, ypač dėl hiperhidrozės;
- Naudojantys daug aliejinių kosmetikos priemonių ar apsauginių kremų nuo saulės;
- Vartoję antibiotikus, nes tai gali sutrikdyti normalų odos mikrofloros balansą.
Priežastys
Odos paviršiuje Malassezia mielės gyvena natūraliai beveik visų žmonių organizme ir paprastai problemų nesukelia. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis grybelis gali prasiskverbti į pažeistą ar užsikimšusį folikulą, tada pradeda daugintis ir sukelia uždegimą.
- Oda ilgai būna šilta ir drėgna (pvz., intensyviai sportuojant, po karštos vonios ar baseino);
- Dažnas odos kontaktas su oda (susitrinimas);
- Plaukų šalinimas (skutimas, pešiojimas, depiliacija vašku);
- Dažnas odos lietimas bei trynimas drabužiais;
- Nešiojami aptempti drabužiai;
- Tam tikri vaistai, ypač antibiotikai, nes jie mažina „gerųjų“ bakterijų skaičių, leidžia Malassezia išplisti;
- Imuninei sistemai slopinantys vaistai ar ligos, dėl kurių sunkiau kontroliuoti grybelio perteklių.
Fungalinės aknės simptomai
Fungalinė aknė greitai pasireiškia mažų, į bėrimą panašių spuogelių grupėmis. Jie dažniausiai būna panašaus dydžio, apjuosti nedidelio raudono žiedo. Bėrimo vietose oda gali niežėti, perštėti ar deginti.
- Dažniausiai pažeidžiamos vietos: smakras, kakta, kaklas, krūtinė, pečiai, viršutinė nugaros dalis, žąstai.
Diagnozė
Fungalinę aknę nustato šeimos gydytojas arba dermatologas. Diagnozei gydytojas pasiteirauja apie simptomus, juos apžiūri, o prireikus paima odos mėginį mikroskopiniam tyrimui. Taip pat gali naudoti specialią „Wood‘o lempą“ (juodą šviesą), kuri paryškina tam tikras grybelines pažeidimų vietas fluorescenciniais atspalviais.
Gydymo galimybės
Fungalinei aknei gydyti dažniausiai skiriami priešgrybeliniai vaistai – vietiniai arba geriamieji (vartojami per burną). Efektyviausi yra geriami vaistai, pavyzdžiui:
- Flukonazolas;
- Itrokonazolas.
Vietiniam gydymui naudojami priešgrybeliniai kremai ir šampūnai. Kai kuriais atvejais užtenka įprastų priešgrybelinių šampūnų, kartais gydytojas paskiria stipresnes priemones. Dažniausiai taikoma:
- Ekonazolas;
- Ketonazolas;
- Seleno sulfido šampūnas, kuris plačiai naudojamas ir pleiskanų prevencijai.
Sunkiau pasiduodančiai fungalinei aknei kartais tiriami kiti metodai, pavyzdžiui, fotodinaminė terapija, kai derinamas šviesos spindulių veikimas ir specialūs medikamentai, kad būtų sunaikintos ligos sukeltos ląstelės.
Galima rizika ir šalutiniai poveikiai
- Geriamieji priešgrybeliniai vaistai gali sukelti virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmą ar kepenų funkcijos pakitimus.
Fungalinės aknės profilaktika
Yra keletas būdų, kaip sumažinti fungalinių bėrimų riziką:
- Po intensyvaus sporto ar aktyvios veiklos kuo greičiau nusiprauskite duše, pasikeiskite į švarius drabužius;
- Būkite atsargūs depiliacijų ar skutimosi metu, venkite odos pažeidimų;
- Rinkitės plačius, laisvus drabužius, ypač aktyviai sportuojant ar esant karštam ir drėgnam orui;
- Naudokite tik švarius ir tinkamai prižiūrimus baseinus, sūkurines vonias;
- Kiekvieną kartą išskalbkite maudymosi kostiumėlį, leiskite jam pilnai išdžiūti iki kito naudojimo.
Kai fungalinė aknė kartojasi nuolat, gydytojas gali rekomenduoti ilgalaikį profilaktinį priešgrybelinių vaistų vartojimą.
Ligos eiga ir ilgalaikės pasekmės
Fungalinei aknei dažniausiai pakanka tiek vietinio, tiek sisteminio gydymo – simptomai sumažėja ir bėrimai praeina. Vis dėlto ši liga turi tendenciją grįžti, ypač jeigu lieka nepašalintos rizikos priežastys. Norint užkirsti kelią atkryčiams, rekomenduojama laikytis higienos naujesnių įpročių ir profilaktiškai naudoti priešgrybelinį šampūną, bent kartą per savaitę.
Savipagalba ir simptomų kontrolė
Namuose galima sumažinti nemalonius pojūčius, jei:
- Keliskart per dieną dėti šiltus kompresus ant pažeistos odos vietos;
- Laikytis pertraukos veiklose, kurios dirgina folikulus, pavyzdžiui, atidėti skutimąsi ar vengti aptemptų drabužių bent mėnesį.
Prieš taikydami bet kokias savarankiškas priemones ar ilgalaikį gydymą, verta pasikonsultuoti su gydytoju.