Hematidrozė – tai itin reta būklė, kai žmogaus prakaitas nusidažo krauju. Kartais ji vadinama ir hematohidroze arba hemidroze. Ši būklė tokia neįprasta, kad daugelis apie ją nėra net girdėję ir nesitiki, jog toks reiškinys išvis egzistuoja. Vis dėlto asmenų, kuriems pasireiškė prakaitavimas krauju, aprašymų randama net istoriniuose šaltiniuose.
Simptomai ir dažniausios vietos
Krauju pasirodęs prakaitas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau ypač dažnai matomas ant veido ir kaktos. Šis reiškinys gali atrodyti kaip rausvas arba raudonas skystis, išsiskiriantis per odą ten, kur paprastai prakaituojama.
Kodėl atsiranda hematidrozė?
Priežastys, kodėl žmogus pradeda prakaituoti krauju, iki šiol išlieka mažai ištirtos – būklė labai reta, todėl nėra pakankamai duomenų. Tačiau dažniausiai hematidrozės atvejų užfiksuojama žmonėms patiriant labai stiprų stresą, baimę ar stiprią emocinę įtampą. Pavyzdžiui, kritinėje situacijoje, kai jaučiamas pavojus gyvybei, organizmas reaguoja aktyvuodamas itin stiprią „kovok arba bėk“ reakciją.
Šio atsako metu išsiskiria streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Kūnas tampa pasirengęs akimirksniu reaguoti, padidėja budrumas ir energija. Nors paprastai ši būseną praeina nesukeldama žymesnių padarinių sveikatai, itin retomis aplinkybėmis stiprus stresas gali lemti smulkiųjų kraujagyslių – kapiliarų – plyšimus.
Kaip vystosi kraujuotas prakaitavimas?
Kapiliarai yra itin smulkios kraujagyslės, išsidėsčiusios visame kūno audinyje, taip pat ir aplink prakaito liaukas. Stiprių emocijų ar išgąsčio metu šie kapiliarai gali lūžti, todėl kraujas patenka į prakaito liaukas ir kartu su prakaitu išsiskiria pro odą. Moksliškai būtent kapiliarų pažeidimas laikomas pagrindine šio reiškinio priežastimi.
- Kai kuriuose šaltiniuose minima ir kita galimybė – vadinamoji „pamirštinė menstruacija“, kai menstruacinis kraujavimas pasireiškia kitose kūno vietose, o ne iš gimdos.
- Dar viena teorija – psichogeninė purpūra. Tai spontaniškas kraujavimas ar mėlynių atsiradimas ant kūno be jokios akivaizdžios priežasties arba sužalojimo.
Kaip gydoma hematidrozė
Hematidrozė paprastai nėra pavojinga gyvybei. Tačiau gydytojams trūksta aiškių gydymo rekomendacijų, todėl dėmesys dažniausiai skiriamas pagrindinei priežasčiai – streso ar stiprios emocinės įtampos mažinimui.
Diagnozės metu dažnai atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą būklę, kraujo ir trombocitų kiekį, pašalinti kitus galimus kraujavimo sutrikimus. Kai kada papildomai vertinama inkstų ir kepenų funkcija; renkamas šlapimo bei išmatų mėginys, o prireikus ir atliekamas pilvo echoskopija arba skrandžio-žarnyno endoskopija, kad būtų atmestos kitos ligos.
Jei tyrimų rezultatai neatskleidžia jokių sutrikimų ir kartu pastebima, kad žmogus išgyvena stiprų stresą, gydymas dažnai nukreipiamas į emocinės būklės stiprinimą. Gydytojas gali paskirti vaistų, mažinančių nerimą ar depresijos požymius. Taip pat rekomenduojama psichoterapija, padedanti išmokti valdyti stresą ir stiprias emocijas.
