Aktyvi šlapimo pūslė atsiranda, kai šlapimo pūslės raumenys sutraukia nevalingai, sukeldami staigų ir neatidėliotiną norą šlapintis, o tai gali lemti šlapimo nelaikymą. Tai gali sukelti nerimą, stresą ir pasitikėjimo savimi praradimą. Aktyvi šlapimo pūslė gali sukelti senėjimas, neurologiniai sutrikimai, diabeto, tam tikri vaistai, kofeinas, alkoholis ir kiti veiksniai. Apie 10-30% vyrų ir 10-40% moterų Europoje kenčia nuo šios būklės.
Kokie yra aktyvios šlapimo pūslės simptomai?
- Dažnas šlapinimasis
- Šlapinimosi noras – staigus ir intensyvus potraukis, kurio negalima atidėti
- Nevaldomas šlapimo nelaikymas
- Nocturija – šlapinimasis bent du kartus per naktį
- Stiprus noras šlapintis, tačiau kaskart išleidžiama tik nedidelis kiekis šlapimo
Kada kreiptis į gydytoją?
Aktyvi šlapimo pūslė gali atsirasti ir praeiti. Simptomai gali kisti. Kadangi panašūs simptomai gali kilti dėl kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, labai svarbu pasitikrinti pas gydytoją dėl tikslios diagnozės ir tinkamo gydymo.
Kokios yra aktyvios šlapimo pūslės priežastys?
- Nėštumas ir gimdymas gali susilpninti dubens raumenis, apsunkindami šlapimo pūslės valdymą.
- Nervų pažaida dėl insulto, tarpslankstelinės išvaržos, išsėtinės sklerozės, Parkinsono ligos, dubens ar nugaros operacijos ar spindulinės terapijos. Smegenys ir šlapimo pūslė gali gauti neteisingus signalus, sukeliančius norą šlapintis.
- Jei vartojate tam tikrus vaistus, alkoholį ir kofeiną, jūsų šlapimo pūslė gali greitai užsipildyti ir pertekėti, sukeldama šlapimo pratekėjimą.
- Šlapimo takų infekcija (ŠTI) sukelia šlapimo pūslės nervų sudirginimą ir jos susitraukimą.
- Antsvoris ir padidėjęs spaudimas šlapimo pūslei ir dubeniui.
- Menopauzė sukelia estrogeno lygio sumažėjimą, kas susilpnina dubens grindų raumenis ir sukelia aktyvios šlapimo pūslės simptomus.
Kaip diagnozuojama aktyvi šlapimo pūslė?
- Anamnezė ir fizinis ištyrimas
- Šlapimo tyrimas nustatant, ar yra raudonųjų bei baltųjų kraujo kūnelių ir bakterijų šlapime. Jei jų yra, jūs galite turėti infekciją, „skatinančią“ aktyvią šlapimo pūslę.
- Urodinaminiai tyrimai vertinant šlapimo pūslės funkciją nuo jos užpildymo iki ištuštinimo. Pacientai, kuriems pirminis gydymas nepadeda, gali turėti šį patikrinimą, siekiant gauti papildomos informacijos, padedančios planuoti tolesnį gydymą.
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso, rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, nustatyti bet kokias galimas simptomus sukeliančias patologijas, kaip akmenis ar navikus šlapimo trakte.
- Cistoskopija apima cistoskopo įvedimą į šlaplę, siekiant apžiūrėti šlapimo pūslę. Anestetinis gelis naudojamas, kad būtų sumažintas diskomfortas procedūros metu. Kai kuriais atvejais gali reikėti bendrosios anestezijos, kurios privalumas yra skausmo pojūčio panaikinimas procedūros metu.
Kaip gydoma aktyvi šlapimo pūslė?
Aktyvi šlapimo pūslė gali būti gydoma gyvenimo būdo keitimu, vaistais ir nervų stimuliacija.
Gyvenimo būdo keitimas
- Venkite maisto produktų ir gėrimų, sukeliančių aktyvią šlapimo pūslę. Tai apima alkoholį, kavą, arbatą, gazuotus gėrimus, vaisių sultis, šokoladą, pomidorus ir su pomidorais susijusius produktus ar gėrimus, aštrius ir rūgščius maisto produktus bei dirbtinius saldiklius.
- Vartokite daugiau skaidulų, gerkite daug vandens ir reguliariai sportuokite, kad išvengtumėte užkietėjimo, kuris gali paveikti jūsų šlapimo pūslę. Reguliarūs tuštinimosi įpročiai gali sumažinti aktyvios šlapimo pūslės simptomus.
- Palaikykite sveiką svorį, kad išvengtumėte spaudimo šlapimo pūslei.
- Meskite rūkyti. Tyrimai rodo, kad rūkymas yra susijęs su aktyvia šlapimo pūsle.
Kontroliuoti šlapimo pūslę
Kontroliuoti šlapimo pūslę gali padėti atidėti šlapinimąsi. Išmoksite, kaip atsispirti norui eiti į tualetą, šlapintis pagal grafiką ir atstatyti aktyvią šlapimo pūslę.
Štai keli žingsniai, kuriuos galite sekti, norėdami treniruoti savo šlapimo pūslę.
- Atsiminkite, kaip dažnai šlapinatės siekdami įvertinti savo tuštinimosi intervalą.
- Kai žinote esamą tuštinimosi intervalą, bandykite jį pratęsti kelias minutes ilgiau. Pavyzdžiui, jei šlapinatės kas valandą, galite pabandyti palaukti dar 5 minutes prieš einant į tualetą ir palaipsniui didinti laiką. Jei turite šlapinimosi norą tuštinimosi intervaluose, atsipalaiduokite giliai įkvėpdami ir iškvėpdami per burną, kol nejusite noro. Šlapinkitės, kai noras praeina.
- Kai jūsų kūnas pripras prie naujo tuštinimosi intervalo ir per savaitę nebus pratekėjimo, padidinkite tuštinimosi intervalą dar 15 minučių ir palaipsniui didinkite iki 2–4 valandų.
- Kiek įmanoma, laikykitės savo tvarkos.
Kaip valdyti šlapimo norą treniruojant šlapimo pūslę
- Sėdėkite arba stovėkite ramiai ir atlikite Kegelio pratimus, kad valdytumėte šlapinimosi norą.
- Kvėpuokite giliai, kad atsipalaiduotumėte kūnu ir slopintumėte šlapinimosi norą, palaukite, kol nebejausite potraukio eiti į tualetą.
- Laikykite įtemptus dubens dugno raumenis eidami į tualetą įprastu tempu.
Šlapimo pūslės treniravimas užtrunka apie 6-8 savaites. Reikia kantrybės siekiant pagerėjimo. Jei rezultatai nepatenkinami, pasikonsultuokite su savo gydytoju, kuris gali paskirti vaistus šlapimo pūslės treniravimui.
Kaip išvengti aktyvios šlapimo pūslės?
Norint išvengti aktyvios šlapimo pūslės, reikėtų:
- Išlaikyti sveiką svorį ir reguliariai sportuoti, įskaitant Kegelio ar dubens dugno pratimus.
- Gerti pakankamai skysčių, kad būtų išvengta šlapimo pūslės sudirginimo. Tačiau, jei suvartojama per daug skysčių, simptomai gali pablogėti.
- Riboti alkoholio ir kofeino vartojimą. Vartoti saikingai.
- Kontroliuoti esamus sveikatos sutrikimus, tokius kaip šlapimo takų infekcijos ar diabetas.
- Jei naudosite nelaikymo įklotus, pateikiame keletą patarimų, kaip jaustis patogiau ir pasitikėti savimi.
- Prieš naudojant nelaikymo įklotus užtepkite drėkinamąjį tepalą arba kremą, kad išvengtumėte odos sudirginimo.
- Pakeiskite nelaikymo produktus (kandidatės ar įklotai) iškart po šlapimo pratekėjimo, kad sumažintumėte kvapus, ir gerai išvalykite prieš naudojant naują priemonę.
- Dėvėkite laisvus ir tamsius drabužius, kad paslėptų didelius nelaikymo produktus. Tamsūs drabužiai taip pat gali padėti paslėpti dėmes arba pratekėjimus.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
