Hiperakuzija – tai reta klausos sutrikimo forma, kai paprasti aplinkos garsai atrodo kur kas garsesni, nei juos suvokia kiti žmonės. Tokia būklė dažnai vadinama ir sumažėjusiu garso toleravimu. Žmonės, turintys hiperakuziją, net ir esant normaliam klausos pojūčiui, įprastus garsus išgyvena kaip nepatogius, per stiprius, net skausmingus. Dažnai pastebima, kad patiriami triukšmai apsunkina kasdienį gyvenimą, psichologinę būseną bei santykius su aplinkiniais.
Kas yra hiperakuzija?
Hiperakuzija reiškia pernelyg stiprų garsų suvokimą, kai net tylūs, įprasti garsai atrodo nepakeliamai garsūs ar trikdantys. Daugelis kasdienių garsų gali sukelti diskomfortą žmonėms, kenčiantiems nuo šios būklės:
- Pokalbis tarp žmonių.
- Automobilio variklio garsas.
- Vandens tekėjimas kriauklėje.
- Buitiniai prietaisai veikiantys fone.
- Knygos ar laikraščio lapų vartymas.
- Ir daugybė kitų, pačių švelniausių triukšmų.
Toks jautrumas garsui gali lemti nerimą, susierzinimą ir norą vengti socialinių situacijų, kuriose galimi nemalonūs garsai. Neretai kartu su hiperakuzija pasireiškia ir spengimas ausyse, tačiau ši būklė gali būti ir be klausos ar ausų pažeidimo.
Kaip dažnai pasitaiko hiperakuzija?
Nors detalių duomenų apie šios būklės paplitimą vis dar trūksta, kai kurie tyrimai rodo, kad tarp vaikų ir paauglių hiperakuzija pasireiškia nuo 3,2% iki 17,1% atvejų, o tarp suaugusiųjų – nuo 8% iki 15,2%. Tikrasis paplitimas išlieka neaiškus, nes hiperakuzijos simptomai gali būti labai įvairūs ir skirtingai vertinami paties žmogaus bei specialistų.
Hiperakuzijos simptomai
Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai skundžiasi, kad įprasti, kasdieniai garsai sukelia nemalonius pojūčius – jie gali būti pernelyg įkyrūs, skausmingi ar net baugūs. Kartais garso stiprumas sukelia pusiausvyros sutrikimus ar net traukulius.
Be šio pagrindinio požymio pasireiškia ir kiti simptomai:
- Ausų spengimas.
- Ausies skausmas.
- Užgulimo ar spaudimo ausyse pojūtis, panašus į tą, kurį jaučiame skrendant lėktuvu.
Nuolatinis diskomfortas dėl garsų gali lemti didesnį nerimą, blogą nuotaiką, problemas santykiuose, socialinį atsiribojimą. Simptomai dažnėja ar stiprėja, jei žmogus jaučia stresą, nuovargį arba laukia, kad netrukus patirs nemalonių garsų.
Galimos priežastys
Šio sutrikimo kilmė vis dar yra tyrinėjama, tačiau manoma, kad svarbus vaidmuo tenka tam, kaip smegenys apdoroja garsinę informaciją. Dėl įvairių pokyčių, garsai pradedami suvokti kaip pernelyg stiprūs, nepriklausomai nuo jų dažnio.
Galimos hiperakuzijos priežastys:
- Vidinės ausies nervų pažeidimas, dėl kurio garsai iš ausies netinkamai perduodami į smegenis.
- Veidinio nervo pažeidimas, kuris reguliuoja garso stiprumą už ausies esančiuose raumenyse.
- Dėl tam tikrų ligų, tokių kaip veido paralyžius, Ramsay Hunto sindromas ar Laimo liga, gali pakenkti veidinis nervas.
Taip pat, hiperakuzija siejama su įvairiais veiksniais:
- Ilgalaikis ir dažnas buvimas triukšmingoje aplinkoje (pavyzdžiui, darbas statybose arba muzikinėje industrijoje).
- Vienkartinis, stiprus garsinis poveikis (sprogimas ar fejerverkai).
- Dėl kai kurių būklių, tokių kaip spengimas ausyse – ši situacija siejama net su 86% hiperakuzijos atvejų.
- Su ja susiję ir psichikos sveikatos sutrikimai, ypač nerimas.
Ligos, susijusios su hiperakuzija
- Nerimas
- Autizmas
- Veido nervo paralyžius
- Depresija
- Dauno sindromas
- Ausų infekcijos
- Galvos traumos
- Laimo liga
- Menjero liga
- Migrena
- Potrauminio streso sutrikimas
- Ramsay Hunto sindromas
- Viršutinio kaulinio pusratinio kanalo sindromas
- Temporomandibulinio sąnario sutrikimai
- Spengimas ausyse
- Viljamso sindromas
Kartais hiperakuzija gali išsivystyti po operacijų arba kaip reakcija į tam tikrus vaistus.
Kaip nustatoma hiperakuzija?
Tiksliai diagnozuoti šia būklę gali būti sudėtinga, nes ne visi gydytojai su ja yra susipažinę. Dažniau reikalinga specialisto otorinolaringologo arba audiologo konsultacija.
Diagnozė dažniausiai apima šiuos žingsnius:
- Išsamus pokalbis apie sveikatą, klausos pažeidimus, ilgą ekspoziciją garsui ar psichikos sveikatos būkles.
- Fizinis ausų ištyrimas, kartais atliekami tyrimai, kurie parodo būgnelio veiklą (timpanometrija), nervų veiklos testai.
- Hearing testai, nustatantys klausos jautrumą, taip pat matuojama, kokio stiprumo garsai jau tampa nemalonūs (vadinamas LDL rodiklis). Taip pat gali būti pildoma speciali apklausa, padedanti nustatyti hiperakuzijos poveikį kasdieniam gyvenimui.
Jei įtariama, kad garsų netoleravimas susijęs su anatominiais pokyčiais ar viena iš gretutinių ligų, gali būti atliekami radiologiniai ar laboratoriniai tyrimai.
Hiperakuzijos gydymas
Nėra universalaus gydymo, galinčio visiškai pašalinti hiperakuziją, tačiau taikomi metodai padeda sumažinti simptomus ir išmokti su jais susitvarkyti. Dažniausiai naudojamos šios priemonės:
- Garso terapija: Palaipsniui ir saugiai žmogus pripratinamas prie kiek stipresnių garsų, laikui bėgant didinant jų intensyvumą. Terapija padeda sumažinti garso baimę.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda suvaldyti stresą ir neigiamas emocijas, susijusias su garsiniais dirgikliais. Tai mažina nerimą ir padeda priprasti prie nemalonių garsų.
- Spengimo ausyse pertvarkymo terapija (TRT): Paprastai naudojama kovojant su spengimu ausyse, bet taip pat taikoma ir esant hiperakuzijai. Terapija suderina mokymą apie būklę, psichologinį palaikymą ir specialius raminančius garsus (vadinamas „rožinis triukšmas“, panašus į lietaus ar vėjo garsą), kurie palengvina prisitaikymą prie kitų garsų.
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais, susijusiais su veidinio nervo paralyžiumi, atliekama vidinės ausies kaulų sustiprinimo operacija, kuri gali pagerinti garso toleravimą.
Perspektyvos ir gyvenimas su hiperakuzija
Nors daugelis žmonių ilgainiui išmoksta valdyti simptomus taikant gydymą, kai kuriems pagerėjimas pasiekiamas tik išgydžius pagrindinę ligą ar atlikus chirurginę intervenciją. Gydymo rezultatai priklauso nuo hiperakuzijos priežasties – kai kuriais atvejais simptomai praeina savaime.
Kada kreiptis į gydytoją?
Norėdami sumažinti aplinkos triukšmą, daugelis žmonių pradeda naudoti ausų kištukus ar ausines, tačiau šie būdai ilgainiui gali tik paaštrinti jautrumą garsui ir paskatinti socialinę izoliaciją. Geriausia nesistengti savarankiškai susidoroti su nemaloniais simptomais, o pasikonsultuoti su specialistu. Nors gali prireikti laiko tiksliai nustatyti priežastį ir rasti tinkamą pagalbą, šiuolaikiniai gydymo metodai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Hiperakuzija – psichikos liga?
Hiperakuzija nėra laikoma psichikos liga. Tai klausos sutrikimas, tačiau ji dažnai būna susijusi su emociniais sunkumais, tokiais kaip nerimas ar depresija. Nuolatinis jautrumas garsui gali pabloginti psichologinę būklę, o vengimas triukšmingų vietų neretai stiprina būdingus simptomus.
