Žindymo laikotarpiu moters organizmas prisitaiko prie kūdikio poreikių ir pradeda gaminti motinos pieną jau nėštumo metu. Po gimdymo, pieno gamyba esant natūralioms sąlygoms paprastai susiderina su kūdikio maitinimo dažnumu. Vis dėlto, kai kurioms moterims pasireiškia padidėjusi pieno gamyba, vadinama hiperlatacijos sindromu. Tokiu atveju išsiskiria daugiau pieno nei reikia kūdikiui, o tai gali sukelti nepatogumų tiek mamai, tiek mažyliui.
Kas yra hiperlatacijos sindromas?
Hiperlatacijos sindromu vadinama būklė, kai žindyvės pieno liaukos pagamina gerokai daugiau pieno, nei natūraliai reikalautų kūdikio mityba. Tai nėra retas reiškinys ir dažniausiai nutinka tuomet, kai žindymo ar pieno nutraukimo ritmas nesutampa su vaiko poreikiais. Per didelė pieno gamyba gali lemti daugybę simptomų, kurie paliečia ir mamą, ir kūdikį.
Kokie yra šio sindromo rizikos veiksniai?
Padidėjusi pieno gamyba neretai nulemta paveldimumo – kai kurių moterų organizmas tiesiog natūraliai linkęs gaminti daugiau pieno. Rizika taip pat padidėja turint tam tikrų hormoninių sutrikimų, pavyzdžiui, esant aukštesniam prolaktino kiekiui. Kai kurie vaistažolių papildai taip pat gali skatinti pieno išsiskyrimą.
Hiperlatacijos simptomai
Simptomai žindyvei
- Krūtų tempimas, paraudimas, tempimo ar skausmas (mastalgija)
- Krūtys nesijaučia visiškai ištuštėjusios po maitinimo, o greit vėl prisipildo
- Dažnas pieno pratekėjimas
- Pieninių latakų užsikimšimas
- Spenelių įtrūkimai, balti dariniai ant spenelių
- Spenelių kraujotakos sutrikimai (vazospazmai)
Kūdikio simptomai
- Kūdikis muistosi ar atlošia nugarą žindymo metu
- Pradeda sprungti, kosėti, dusti ar garsiai ryti pieną
- Dažnai verkia, yra neramus, sunkiai žinda
- Greitai priauga svorio arba svorio priauga per mažai
- Žalia, putojanti, sproginėjanti ar su kraujo priemaiša išmatos
- Dažnas atpylinėjimas
Kaip susidaro pieno perteklius?
Pieno gamybos perteklius gali pasireikšti dėl keleto priežasčių. Ankstyvaisiais pogimdyminiais mėnesiais kai kurių motinų organizmas natūraliai „pergamina“ pieno, tačiau dažnai tai išsilygina tiksliai prisitaikius prie kūdikio maitinimo poreikių. Jei motina per dažnai nutraukinėja pieną ar žindo dažniau nei reikia, organizmas reaguoja gamindamas dar daugiau pieno.
Kuo pavojingas pieno perteklius kūdikiui?
Didelis ir spartus pieno tekėjimas (vadinamas aktyviu pieno išsiskyrimo refleksu) gali sukelti sunkumų kūdikiui – jis gali springti, dusti ar nenorėti žįsti. Tokiu atveju prie krūtinės pradeda tekėti daugiau pirmojo pieno (priekinio pieno), kuris yra labiau skystas ir turi daugiau laktozės, bet mažiau riebalų. Pernelyg dažnas susilietimas su tokiu pienu kūdikiui gali sukelti pilvo pūtimą, skystas išmatas ar pilvo skausmus.
Hiperlatacijos diagnozavimas
Diagnozuojant hiperlatacijos sindromą, svarbu įvertinti ne tik mamos, bet ir kūdikio būklę bei maitinimo ypatumus. Gydytojas arba laktacijos specialistas domisi kūdikio maitintojų, krūtų pojūčiais, maitinimo dažnumu ir trukme bei kitais pastebimais simptomais. Papildomi tyrimai įprastai nėra reikalingi.
Kaip tvarkytis su pieno pertekliaus problema?
Labai svarbus pirmas žingsnis – prisitaikyti prie kūdikio poreikių ir maitinti pagal jo poreikį, o ne pagal griežtą tvarkaraštį. Tai padeda natūraliai sumažinti perteklinę pieno gamybą ir sumažinti diskomfortą. Šoninėje ar atloštoje padėtyje kūdikį maitinti gali būti lengviau. Tokia padėtis lėtina pieno tėkmę ir palengvina kūdikio žindymą, jei yra stiprus pieno išsiskyrimas.
Išmanūs būdai pieno kiekio mažinimui
Vienas iš aprobuotų būdų sumažinti pieno gamybą yra blokinis maitinimas – krūtimi maitinti tam tikrais laiko intervalais („blokais”), dažniausiai kas tris valandas, keičiant krūtį. Tikslius laiko intervalus patartina aptarti su sveikatos specialistu.
Palaipsniui mažinant pieno nutraukinėjimo kiekius taip pat galime padėti krūtims prisitaikyti, tačiau svarbu neskubėti nutraukti nutraukinėjimų staiga, nes tai gali paskatinti pieno latakų užsikimšimą ar mastitą. Procesą visuomet verta aptarti su specializuotu sveikatos priežiūros specialistu.
Neretai prireikia kantrybės – organizmas gali prisitaikyti prie sumažintų poreikių tik per keletą dienų ar savaičių.
Vaistai ir papildomas gydymas
Kai kurioms moterims, iškilus sunkesnėms problemoms, gydytojas gali paskirti vaistų, padedančių sumažinti pieno gamybą. Dėl tokių gydymo priemonių būtina asmeniškai kreiptis į gydytoją.
Kaip išvengti hiperlatacijos?
Ne visuomet įmanoma numatyti ar išvengti šio sindromo, tačiau riziką gerokai sumažina žindymas pagal vaiko poreikius ir vengimas dažno pieno nutraukinėjimo, kai tam nėra būtinybės.
Ką galima tikėtis?
Pieno gamybos perteklius gali būti laikinas ir paprastai laikui bėgant organizmas sureguliuoja pieno kiekį pagal kūdikio poreikį. Kol šis procesas vyksta, galimi krūtų tempimas ar skausmas, todėl apie simptomų valdymo priemones pravartu pasitarti su gydytoju.
Kartais šis periodas būna trumpesnis, o kartais reikia daugiau laiko, kol pavyksta pasiekti pusiausvyrą. Tam padeda laktacijos specialisto patarimai ir nuoseklus žindymo režimo laikymasis.
Savijauta gyvenant su pieno pertekliumi
Per didelis pieno kiekis gali varginti ir mamą, ir kūdikį – svarbu rūpintis savo emocine būsena, ilsėtis, nepamiršti skysčių, kad nevystytų dehidratacija. Jeigu moteris pradeda jausti stiprų krūtų skausmą, atsiranda karščiavimas ir ligos simptomai, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti mastito požymis.
Būtina parodyti kūdikį gydytojui, jeigu jam pasireiškia dideli susižindymo sutrikimai ar pasikartoja neįprastos, sprogstančios ar kraujingos išmatos.
