Hiperventiliacija – tai kvėpavimo sutrikimas, kuriam būdingas greitas ir gilus kvėpavimas, kai iškvepiama daugiau oro nei įkvepiama. Dažnai vadinama per dideliu kvėpavimu, ši būsena išbalansuoja deguonies ir anglies dvideginio santykį organizme.
Kaip veikia kvėpavimas ir kas nutinka hiperventiliuojant
Normaliai kvėpuodami, įkvepiame deguonį, o iškvepiame anglies dvideginį. Šis procesas padeda palaikyti optimalią šių dujų pusiausvyrą kraujyje. Tačiau hiperventiliacijos metu organizme smarkiai sumažėja anglies dvideginio kiekis. Dėl to susiaurėja kraujagyslės, įskaitant tas, kurios aprūpina galvos smegenis krauju. Tokia būklė sukelia įvairius simptomus – galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, oro trūkumą, neretai ir kitus pojūčius, apibūdinamus kaip kvėpavimo šarminimas.
Daugeliui žmonių hiperventiliacija pasitaiko retai, dažniausiai kaip trumpalaikė reakcija į stiprų stresą ar baimę. Tačiau kai kurius asmenis ji vargina nuolat, neretai kartu pasireiškiant kitiems stipriems išgyvenimams – nerimui, pykčiui ar panikos priepuoliams. Tokiais atvejais kalbama apie hiperventiliacijos sindromą. Taip pat šis kvėpavimo sutrikimas gali būti susijęs su tam tikromis fizinėmis ligomis.
Hiperventiliacijos simptomai
- Galvos svaigimas, silpnumas ar lengvumo pojūtis
- Sunku susikaupti
- Oro trūkumas, dusulys
- Veržiantis ar skaudantis krūtinę
- Spartesnis, stipresnis širdies plakimas
- Pilvo pūtimas, dažnas atsirūgimas
- Burnos džiūvimas
- Galvos skausmas
- Dilgčiojimas ar tirpimas rankose, aplink burną
- Raumenų trūkčiojimas ar spazmai plaštakose ir pėdose
Dažniausios hiperventiliacijos priežastys
Nustatyti tikslią hiperventiliacijos priežastį visada nėra paprasta, nes šios būklės sukelti simptomai dažnai paskatina dar labiau panikuoti ir dar labiau keisti kvėpavimą. Įprastai išskiriami pirminiai ir palaikantys veiksniai. Dažniausiai pirmasis priepuolis įvyksta dėl staiga sumažėjusio anglies dvideginio kraujyje, o toliau užsiveda uždaras ratas – bandymai sąmoningai giliau kvėpuoti tik pablogina būklę ir stiprina simptomus.
Psichologinės priežastys
- Stipri baimė ar fobijos
- Nerimas
- Panikos priepuoliai
- Nuolatinis stresas
Būtent šios priežastys dažniausiai sukelia epizodinę hiperventiliaciją.
Fizinės priežastys
- Kraujavimas
- Plaučių audinio ligos (pavyzdžiui, intersticinė plaučių liga)
- Sutrikimai, ribojantys oro srautą (astma, LOPL ir kt.)
- Širdies veiklos sutrikimai (širdies nepakankamumas, infarktas)
- Galvos smegenų trauma
- Kai kurios infekcijos (pavyzdžiui, plaučių uždegimas, sepsis)
- Diabetinė ketoacidozė, medžiagų apykaitos acidozė (pvz., Kussmaulo kvėpavimas)
- Nėštumas
- Labai stiprus skausmas
- Didelis aukštis virš jūros lygio
Galimos komplikacijos
Nors dažniausiai hiperventiliacija, kurią sukelia psichologiniai veiksniai, nėra pavojinga, retais atvejais dėl stipraus priepuolio asmuo gali prarasti sąmonę. Tai didina traumų riziką. Jei hiperventiliaciją lemia rimta liga ar staigus galvos ar kūno sužalojimas, tai gali būti pavojingas signalas ir reikėtų kuo greičiau ieškoti medicininės pagalbos.
Diagnostika
Paprastai sveikatos specialistai nevertina hiperventiliacijos vietoje, kai ji vyksta, nes daugumai žmonių ji yra trumpalaikė ir praeina savaime. Tačiau jeigu greitas kvėpavimas kartojasi dažnai ar tęsiasi ilgai, būtina kreiptis į gydytoją – gali prireikti atlikti kraujo tyrimus, plaučių ar širdies būklės stebėjimą, vaizdo diagnostiką. Neradus fizinės priežasties, gydytojas gali pasiūlyti kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, kad būtų patikrinta dėl emocinių sunkumų.
Gydymo galimybės
Efektyvus hiperventiliacijos gydymas remiasi priežasties nustatymu. Jeigu išprovokuoja tam tikra liga, būtina gydyti ją pačią. Pavyzdžiui, esant plaučių ar širdies sutrikimams, taikomi specifiniai gydymo metodai.
Kai problema slypi emocinėje būsenoje, daugeliui žmonių naudinga psichologinė pagalba ar vaistai, skirti patiriamam nerimui ar kitoms emocinėms problemoms malšinti.
Kaip sau padėti, kai prasideda hiperventiliacija
Jei priepuoliai ištinka dėl streso ar panikos, keletas paprastų būdų gali padėti greičiau nurimti ir sugrąžinti normalų kvėpavimą:
- Darykite kvėpavimo per suspaustas lūpas pratimą. Suspauskite lūpas lyg norėtumėte užpūsti žvakę ir lėtai iškvėpkite – taip kraujyje padidėja anglies dvideginio kiekis.
- Stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai, labiau diafragma nei krūtine.
- Artimieji gali padėti jus nuraminti, tiesiog padrąsindami, lėtai skaičiuodami įkvėpimus ir iškvėpimus, primindami, kad tai laikina ir nesate pavojingoje situacijoje.
Kaip išvengti hiperventiliacijos
Nors ne visada įmanoma visiškai apsisaugoti nuo hiperventiliacijos epizodų, ypač kai jie susiję su ligomis ar traumuojančiais įvykiais, dažniausiai kasdienį stresą ar nerimą padeda suvaldyti šie metodai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Progresyvus raumenų atpalaidavimas
- Meditacija
- Joga
- Sąmoningumo (mindfulness) praktikos
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pavieniai epizodai dažniausiai nekelia grėsmės, tačiau tam tikrose situacijose ypač svarbu nedelsti kreiptis į specialistus:
- Pirmą kartą patyrėte stiprų kvėpavimo sutrikimą – tai gali reikšti rimtą sveikatos problemą.
- Sergate, patyrėte galvos traumą, kraujuojate ar jaučiate intensyvų skausmą.
- Hiperventiliacijos priepuoliai stiprėja ar dažnėja, nepaisant bandymų sau padėti namuose.
- Kartu pasireiškia kiti neįprasti simptomai.
