Hipomanija yra psichikos sveikatos būklė, kai žmogus patiria neįprastai pakilusią nuotaiką, padidėjusį energijos lygį ar aktyvumą. Šie pokyčiai turi aiškiai skirtis nuo įprasto elgesio ir dažnai būna pastebimi artimiausiems žmonėms. Paprastai hipomanija siejama su bipoliniu sutrikimu, tačiau ji gali pasireikšti ir sergant kitomis psichikos ligomis.
Kaip atskirti hipomaniją nuo manijos?
Hipomanija iš esmės yra švelnesnė manijos forma. Nors jos požymiai panašūs, svarbiausi skirtumai slypi epizodo trukmėje, simptomų sunkume, poveikyje kasdieniam gyvenimui ir gydymo poreikiui.
- Hipomanijos epizodo trukmė: Nuo keturių nuoseklių dienų.
- Manijos epizodo trukmė: Mažiausiai savaitė.
- Poveikis: Hipomanija dažniausiai netrukdo darbui, mokslui ar socialiniam gyvenimui, o manija gali stipriai juos sutrikdyti.
- Hospitalizacijos poreikis: Sergant hipomanija jos neprireikia, tuo tarpu manijos atveju gali būti būtinas gydymas ligoninėje.
- Psichozės požymiai: Hipomanijos atveju jie negali būti nustatyti, priešingai nei manijos metu.
Kas gali sukelti hipomanijos epizodą?
Hipomanijos pradžią kiekvienam žmogui gali lemti skirtingos priežastys. Gana dažni provokatoriai yra:
- Intensyvios aplinkos sąlygos – daug triukšmo, ryškios šviesos, didelės žmonių minios.
- Dideli gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, vedybos, skyrybos, darbo netektis.
- Miego trūkumas.
- Alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas.
Naudinga susidaryti sąrašą asmeninių provokatorių, kad būtų lengviau laiku pastebėti prasidedantį hipomanijos epizodą. Kadangi kartais žmogui pačiam sunku įvertinti savo būklę, svarbu įtraukti artimuosius ar draugus į pokyčių stebėjimą.
Kiek laiko trunka hipomanijos epizodas?
Klasikinis hipomanijos epizodas užtrunka mažiausiai keturias dienas, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali tęstis ir kelis mėnesius.
Po hipomanijos epizodo
Pasibaigus hipomanijos laikotarpiui, dažnam pasireiškia įvairios emocijos ar simptomai:
- Gėda ar džiaugsmas dėl savo elgesio.
- Per didelė veiklų našta, kurios imtasi staigaus pakilimo metu.
- Neryškūs ar fragmentiški prisiminimai apie prabėgusį laikotarpį.
- Išsekimas ir stiprus noras miegoti.
- Galimas nuotaikos kritimas ar net depresija, jei hipomanija susijusi su bipoliniu sutrikimu.
Hipomanijos simptomai
- Padidėjęs ar itin didelis energijos ir aktyvumo lygis.
- Labai pakili arba euforinė nuotaika, įkyrūs džiaugsmo pliūpsniai.
- Labai mažai miego arba išvis be miego ir vis tiek nesijaučiama pavargus.
- Perdėta savivertė, nepagrįstas nepažeidžiamumo jausmas.
- Neįprastai kalbus elgesys, kai kalbama greitai, sunku būti pertrauktam.
- Sunkiai suvaldoma minčių tėkmė – galvoje gausu skirtingų idėjų.
- Lengvas dėmesio išblaškymas dėl nereikšmingų aplinkybių.
- Pernelyg didelis susikoncentravimas ties vienu užsiėmimu ar veikla.
- Nerimastingi, beprasmiški judesiai – vaikščiojimas pirmyn–atgal, nerimastingumas.
- Impulsyvūs sprendimai, turintys neigiamų finansinių ar asmeninių pasekmių (pavyzdžiui, nesaikingas pirkimas, beatodairiškas seksas ar pavojingi verslo projektai).
Kaip atskirti hipomaniją nuo paprasčiausiai geros nuotaikos?
Pajusti skirtumą tarp hipomanijos ir įprasto pasitenkinimo gyvenimu gali būti sudėtinga. Visi mėgsta gerą nuotaiką, tačiau hipomanijai būdinga, kad pakilusi emocinė būsena trunka ilgiau, atsiranda elgesio pokyčių, kuriuos pastebi ir aplinkiniai. Laikui bėgant galima išmokti atpažinti pirmuosius pavojaus ženklus. Pravartu paprašyti atvirų pastabų iš artimų, pasitikinčių asmenų – jie dažnai anksčiau pastebi reikšmingus pokyčius.
Kaip gali atrodyti hipomanija?
Hipomaninis epizodas gali pasireikšti labai skirtingais būdais. Pavyzdžiai:
- Staigus noras išvalyti visus namus – intensyvus ir ilgas tvarkymasis.
- Nemiegama iki paryčių ir vis tiek nestinga energijos.
- Pradedama daug naujų veiklų ar projektų ir be pertraukų jiems skiriama didžioji dalis laiko.
- Įsitikinimas, kad galima viską įveikti, net jei trūksta patirties.
- Nuolatiniai skambučiai, žinutės draugams, intensyvus bendravimas socialiniuose tinkluose.
- Staigus perėjimas nuo vienos temos prie kitos, labai greitas kalbėjimas.
Kas sukelia hipomaniją?
Nėra vieno patvirtinto hipomanijos priežasties paaiškinimo. Specialistai mano, kad jai įtakos turi keli veiksniai, kurie kinta kiekvienu individualiu atveju:
- Savarankiškai patirti ar paveldėti nuotaikos sutrikimai – jei šeimoje yra bipolinio sutrikimo atvejų, rizika išauga.
- Čia patiriami cheminiai pokyčiai smegenyse.
- Šalutinis tam tikrų vaistų poveikis, alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Dideli gyvenimo pokyčiai, nuostoliai arba trauminiai įvykiai.
- Nuolatinis stresas, nesugebėjimas jo valdyti.
- Nestabilus arba nepakankamas miegas.
- Kai kurios kitų psichikos ar fizinių ligų būklės, pavyzdžiui: smegenų traumos, insultas, demencija, vilkligė ar encefalitas.
Kaip nustatoma hipomanija?
Diagnozuojant hipomaniją, gydytojas domisi ankstesne ir šeimos ligos istorija, visais vartojamais vaistais. Siekiant atmesti kitas galimas būkles, dažnai atliekami kraujo tyrimai ir sveikatos patikra, nes kai kurios ligos simptomais primena hipomaniją, pvz., skydliaukės veiklos sutrikimai. Jei nerandama kitų priežasčių, pacientas nukreipiamas pas psichikos sveikatos specialistą išsamesniam vertinimui.
Pagrindiniai hipomanijos diagnozavimo kriterijai:
- Būdinga neįprasta, gerokai pakilusi arba dirgli nuotaika, padidėjęs energijos ir aktyvumo lygis, trunkantis bent keturias dienas.
- Trys ar daugiau tipiškų simptomų, kurie aiškiai skiriasi nuo įprasto elgesio (jei vyrauja irzlumas – bent keturi simptomai).
- Būklė reikšmingai neveikia gebėjimo dirbti, mokytis ar bendrauti, bei nereikalauja gydymo ligoninėje.
- Simptomai neatsiranda dėl vartojamų cheminių medžiagų arba kitų ligų.
- Nėra kliedesių ar haliucinacijų. Jei jie pasireiškia, diagnozė pasikeičia į maniją.
Bipolinis II tipo sutrikimas
Bipolinis II tipo sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai žmogus patiria depresijos ir hipomanijos epizodus, tačiau niekada – manijos. Depresijos tarpsniai paprastai trunka ilgiau ir būna dažnesni nei sergant I tipo bipoliniu sutrikimu. Jei kada nors pasireiškia tikra manija ar psichozė (kliedesiai arba haliucinacijos), diagnozė pakeičiama į bipolinį I tipo sutrikimą.
Hipomanijos gydymas
Gydant hipomaniją, naudojama psichoterapija ir vaistai – antipsichotikai bei nuotaikos stabilizatoriai.
Psichoterapija
Psichoterapinių pokalbių metu aptariami hipomanijos požymiai, asmeniniai provokatoriai ir efektyvūs būdai, kaip valdyti simptomus bei sumažinti jų įtaką gyvenimui.
Vaistai
- Antipsichotikai: dažniausiai skiriami šiuolaikiniai preparatai, tokie kaip aripiprazolas, lurazidonas, olanzapinas, kvetiapinas, risperidonas.
- Nuotaikos stabilizatoriai: ličio preparatai, valproatas, karbamazepinas. Kai kuriais atvejais papildomai gali būti paskirti antidepresantai.
Jei planuojate nėštumą ar laukiatės, būtinai informuokite savo gydytoją. Tam tikri vaistai (pavyzdžiui, valproatas) gali būti nesaugūs būsimam kūdikiui.
Kasdienės pagalbos priemonės be vaistų
- Miegokite pakankamai – stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu, rinkitės 6–9 valandų miegą.
- Venkite stipriai stimuliuojančių veiksnių: kofeino, triukšmingos ar perpildytos aplinkos.
- Rinkitės subalansuotą, sveiką mitybą.
- Judėjimas kiekvieną dieną – net du trumpi pasivaikščiojimai per dieną gali padėti.
- Nevartokite nesaikingo ar neteisėto alkoholio bei narkotinių medžiagų.
- Ieškokite būdų atsipalaiduoti: meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ar rami muzika.
- Visada vartokite paskirtus vaistus pagal gydytojo nurodymus. Niekada nekeiskite dosis ar nenutraukite vaistų be gydytojo žinios.
- Prisijunkite prie palaikymo grupių. Jų nariai gali padėti dalintis patirtimi ir atrasti naudingas atsparumo strategijas.
Ar galima užkirsti kelią hipomanijai?
Nors hipomanijos epizodų visiškai išvengti neįmanoma, galima išmokti geriau valdyti savo savijautą ir stengtis užkirsti kelią simptomų pablogėjimui. Tam padeda:
- Laikyti emocijų dienoraštį, kuriame fiksuojami įvykiai, išprovokuojantys nuotaikos pakilimus ar pokyčius.
- Lyginti savo pastebėjimus su artimųjų nuomone, kad greičiau atpažintumėte pirmuosius epizodo požymius.
- Taikyti kasdienius pagalbos sau metodus: reguliariai ilsėtis, sveikai maitintis, vengti provokatorių (žr. ankstesnių pastraipų sąrašus).
Kokia hipomanijos eiga ir perspektyvos?
Pažinę savo būklę ir išmokę atpažinti pirmuosius hipomanijos požymius, galite gerokai sumažinti epizodų pasikartojimo dažnį, sunkumą ar neigiamą įtaką kasdienybei. Savivokos stiprinimas, artimųjų palaikymas ir tinkamas gydymas padeda sėkmingai gyventi su šiuo sutrikimu.
Ar gali keistis diagnozė tarp bipolinio II ir I tipo sutrikimo?
Kai kuriems žmonėms diagnozė laikui bėgant gali keistis. Jei nors kartą žmogus patiria stiprią maniją, diagnozė atnaujinama į bipolinį I tipo sutrikimą. Net jei manijos epizodas buvo tik vienas, ateityje ši diagnozė jau nebus keičiama atgal į II tipą – būklė bus vadinama bipoliniu I tipo sutrikimu.
