Mažėjantis uoslės pojūtis, dar vadinamas hiposmija, yra dažna problema, dėl kurios žmogui sunku užuosti ar atskirti kvapus. Skirtingai nei visiškas kvapų praradimas (anosmija) ar iškreipta uoslė (parosmija), hiposmija reiškia tik dalinį, silpnesnį kvapų jutimą. Šis sutrikimas gali pasireikšti pamažu arba netikėtai, priklausomai nuo įvairių sveikatos ar aplinkos veiksnių.
Kas lemia hiposmiją?
Dažniausia šio uoslės pablogėjimo priežastis – nosies gleivinės uždegimas, tačiau neretai pasitaiko ir kitų veiksnių. Uoslės suprastėjimą gali lemti skirtingos sveikatos būklės, neurologiniai sutrikimai ar net gyvenimo būdo veiksniai.
- Alergijos ir peršalimo ligos (virusinės ar bakterinės infekcijos).
- Ūminiai ar lėtiniai nosies ančiai, nosies polipai, pakrypusi nosies pertvara, dantenų ar dantų ligos.
- Hormonų disbalansas, 1 tipo diabetas, mitybos nepakankamumas.
Stiprų poveikį gali daryti ir aplinkos veiksniai:
- Rūkymas ir cheminių medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai (švinas ir kt.), poveikis.
- Tam tikri vaistai – pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai, antidepresantai, antihistamininiai preparatai.
- Galvos bei kaklo apšvitinimas, nosies gleivinės pažeidimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo (pvz., kokaino).
Hiposmija taip pat gali būti ankstyvas kai kurių neurologinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga, Alzheimerio liga ar išsėtinė sklerozė, simptomas.
Hiposmijos simptomai
Susilpnėjęs uoslės pojūtis dažniausiai pasireiškia tuo, kad sunku pajusti ar atskirti įvairius kvapus. Kartais žmogus nebeužuodžia tam tikrų aromatų, o kartais visi kvapai tampa silpnesni ar neaiškūs. Kadangi net iki 80 % skonio suvokimo priklauso nuo kvapo, dažnai su hiposmija siejami ir skonio pokyčiai – maistas gali atrodyti beskonis ar ne toks malonus.
Kuo pavojinga hiposmija?
Šis sutrikimas gali turėti įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir jūsų saugumui. Silpnesnė uoslė gali neleisti laiku pajusti dūmų, dujų, sugedusio maisto ar nuodingų chemikalų kvapo, o tai kelia pavojų sveikatai ir gyvenimui.
Kaip nustatoma hiposmija?
Diagnozės procesas apima išsamią konsultaciją su ausų, nosies ir gerklės gydytoju, kuris gali patikrinti nosies gleivinę, įvertinti sinusų būklę, nustatyti auglius ar polipus. Dažnai atliekami nosies endoskopijos, vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai – ir specialūs uoslės testai. Svarbu atsižvelgti ir į neurologinius faktorius bei atmesti galimas virusines infekcijas.
Hiposmijos gydymo galimybės
Kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir gydymo planas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Dažniausi sprendimo būdai:
- Gyvenimo būdo pakeitimai, pvz., nerūkyti, vengti žalingos aplinkos, laikytis burnos higienos, subalansuota mityba.
- Spalvos mokymas (uoslės treniruotė), kai žmogus lavina kvapų atpažinimą.
- Medikamentinis gydymas kuriamas atsižvelgiant į priežastį – sergant alergija tinka antihistamininiai ar kortikosteroidai, esant bakterinei infekcijai prireikia antibiotikų.
- Chirurginis gydymas taikomas, jei yra fizinių kliūčių (nosies pertvaros kreivumas, polipai ir kt.). Operacijos pobūdis priklauso nuo konkrečios diagnozės.
Svarbu žinoti, kad po kai kurių aplinkos ar profesinių veiksnių hiposmija gali būti negrįžtama, tačiau laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią tolimesniam uoslės silpnėjimui ar net pagerinti situaciją.
Ar įmanoma išvengti hiposmijos?
Nors ne visada įmanoma apsisaugoti nuo šio sutrikimo, kai kurių rizikos veiksnių galima išvengti. Patariama laikytis darbo saugos reikalavimų, jeigu dirbate su kenksmingomis medžiagomis, atsisakyti rūkymo, tinkamai gydyti lėtines ligas, rūpintis burnos higiena ir sveika, visaverte mityba. Reikėtų vengti kvėpavimo takams kenksmingų medžiagų įtraukimo į nosį.
Kiek laiko gali trukti hiposmija?
Hipozmijos trukmė priklauso nuo priežasties – kai kuriems žmonėms uoslė susilpnėja tik kelioms dienoms, kitiems simptomai gali tęstis mėnesius ar ilgiau, o kai kuriais atvejais uoslės silpnumas išlieka visam laikui. Kuo greičiau kreipsitės į sveikatos specialistus ir bus rastas tinkamas gydymo planas, tuo didesnė tikimybė greičiau atgauti įprastą uoslės funkciją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai trumpalaikiai uoslės pakitimai dėl peršalimo ar alergijų praeina savaime. Vis dėlto, jei sumažėjusi uoslė užsitęsia kelias savaites ar stipriai pablogėja be aiškios priežasties, būtina kuo greičiau konsultuotis su gydytoju – tai gali būti rimtesnės ligos simptomas.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kodėl pakito mano uoslė?
- Kokia tikroji šio sutrikimo priežastis?
- Kokius tyrimus rekomenduojate atlikti?
- Galbūt mano atveju yra dar kokia nors gretutinė liga?
Jūsų uoslės pojūčio pokyčiai gali būti nemalonūs ar nerimą keliantys, tačiau juos svarbu laiku aptarti su specialistu, kad būtų pateiktas tinkamiausias sprendimas ir grąžintas pilnavertis kvapų suvokimas kasdienybėje.
