Hipotonija, dar vadinama sumažėjusiu raumenų tonusu, dažniausiai nustatoma kūdikiui gimus arba ankstyvoje vaikystėje. Dėl šios būklės naujagimis gali atrodyti suglebęs – jo galūnės sunkiai išlaiko sulenktą padėtį, o judesiai tampa vangūs. Kartais tam vartojamas ir terminas „flopy sindromas“.
Kada pastebimi hipotonijos požymiai
Nors ši būklė dažnai išryškėja dar kūdikystėje, priklausomai nuo priežasties požymiai gali būti matomi ir vyresniame amžiuje. Mažyliai, kuriems būdinga hipotonija, gali vėluoti laikyti galvytę, ropoti arba griebti daiktus. Vystymosi raida tampa lėtesnė, o motoriniai įgūdžiai – vėluoja.
Būdingi simptomai vaikams ir suaugusiesiems
- Sunkiai valdoma galva arba jos visiškas nekontroliavimas
- Vėluojanti stambių judesių (pvz., ropojimo) raida
- Delsimas įvaldyti smulkius judesius, tokius kaip pieštuko paėmimas
- Sumažėjęs raumenų tonusas, raumenų silpnumas
- Pablogėję refleksai
- Didelis kūno lankstumas, nestabilios sąnarių padėtys
- Nusilpusi laikysena, greitai prarandama ištvermė
- Kalbos raidos sunkumai
Kas sukelia hipotoniją
Sumažėjęs raumenų tonusas gali būti susijęs tiek su nervų, tiek su raumenų sistemos ligomis. Tai lemia ne tik paveldimos ligos, bet ir įgytos būklės ar traumos. Kartais aiški priežastis taip ir lieka nenustatyta.
Yra atvejų, kai hipotonija nustatoma kūdikiui gimus ir nesusijusi su kitomis ligomis – tada ji vadinama gerybine įgimta hipotonija. Nors tokie vaikai dažniausiai vystosi lėčiau, pastebimi tik nežymūs motorikos ar mokymosi sunkumai, kurie gali likti iki paauglystės.
Dažniausios hipotonijos priežastys
- Cerebrinis paralyžius
- Raumenų distrofijos
- Smegenų pažeidimai, pavyzdžiui, dėl deguonies trūkumo gimimo metu
- Genetinės ligos (pvz., Dauno sindromas, Prader–Willi sindromas, Tay–Sachs liga, trisomija 13)
Vaikams, sergantiems Dauno ar Prader–Willi sindromais, dažnai rekomenduojama įvairių rūšių terapija. Sergantiems kitomis retomis genetinėmis ligomis gyvenimo trukmė paprastai būna trumpesnė.
Labai retai hipotoniją sukelia apsinuodijimai, toksinai ar botulizmas. Tokiais atvejais dažniausiai būklė pagerėja pasveikus nuo pagrindinės priežasties.
Kada reikia gydytojo pagalbos
Ši būklė dažnai nustatoma iškart gimus, tačiau kai kuriais atvejais tėvai ar artimieji pastebi, kad vaikas vėluoja pasiekti motorinius ar vystymosi žingsnius tik jam paaugus. Reguliarūs vizitai pas gydytoją padės stebėti vaiko raidą ir pastebėti galimus sutrikimus.
Neretai prireikia išsamesnių tyrimų – nuo kraujo analizės iki magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos. Jei sumišimo ar silpnumo požymiai pasireiškia staiga bet kurio amžiaus žmogui, nedelskite kreiptis skubios pagalbos.
Hipotonijos gydymas
Parinkus gydymą, atsižvelgiama į tai, kokie raumenys ar funkcijos yra pažeistos ir kokia bendra vaiko sveikatos būklė. Dažnai prireikia bendradarbiauti su įvairiais specialistais – kineziterapeutais, ergoterapeutais ar logopedais. Specialistų pagalba padeda vaikui stiprinti raumenis ir išmokti reikalingų kasdienių įgūdžių.
- Kineziterapija siekiant pagerinti laikyseną, pasiekti savarankišką sėdėjimą ar bent dalinį mobilumą
- Kasdienė veikla ir stiprinimo pratimai, padedantys siekti individualių tikslų – nuo vaikščiojimo iki dalyvavimo žaidimuose
- Priklausomai nuo sunkumo, prireikus naudojami vežimėliai ar specialūs įtvarai sąnarių traumų prevencijai
Dėl silpnų sąnarių vaikams su hipotonija dažnai būna jų išnirimų, tad gali būti skiriami specialūs įtvarai ar gipsai, apsaugantys nuo traumų.
Kaip liga veikia gyvenimo perspektyvas
Gyvenimo kokybė su hipotonija labai priklauso nuo ją sukėlusios priežasties, raumenų pažeidimo masto, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Daugeliui ši būklė tampa ilgalaikiu iššūkiu, reikalaujančiu nuolatinės adaptacijos bei papildomos pagalbos ar terapijos.
Hipotonija pati savaime grėsmės gyvybei dažniausiai nekelia. Rimtesnė rizika atsiranda tuomet, kai yra pažeistos motorinės nervų ląstelės ar tam tikros smegenų sritys.
