Histoplazmozė: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Histoplazmozė yra grybelinė infekcija, kuri dažniausiai paveikia kvėpavimo takus. Šią ligą sukelia grybelis Histoplasma capsulatum, augantis dirvožemyje, ypač tose vietose, kur daug paukščių arba šikšnosparnių išmatų. Kvėpuojant tokiu oru, galima įkvėpti grybelio sporų, dėl kurių išsivysto infekcija.

Kaip plinta histoplazmozė?

Histoplazmozę sukeliančio grybelio sporos patenka į plaučius su įkvepiamu oru. Dirvožemyje šie grybai laikosi kaip pelėsis, tačiau patekę į žmogaus organizmą virsta į mieles ir sukelia uždegimą. Daugeliu atvejų žmogaus imuninė sistema sėkmingai susidoroja su grybelio patekimu, neleidžia jam plisti, tad liga gali ir nepasireikšti jokiais simptomais. Visgi didelė sporų dozė arba nusilpęs imunitetas padidina riziką susirgti.

Histoplazmozės rūšys

Ši liga pasireiškia keliomis skirtingomis formomis:

Ūminė plaučių histoplazmozė.
Lėtinė ertminė plaučių histoplazmozė.
Progresuojanti išplitusi histoplazmozė.
Histoplazmozė, paveikianti centrinę nervų sistemą (smegenis) arba akis.

Ūminė plaučių histoplazmozė

Dažniausiai pasitaikanti forma pasireiškia kaip užsitęsęs kosulys, karščiavimas, dusulys. Šie simptomai paprastai primena plaučių uždegimą ir atsiranda maždaug 10% susirgusių asmenų. Susirgusieji gali jausti silpnumą ir kitas peršalimui būdingas savijautos blogėjimo formas, dažnai švelnesnes, jei užkrato dozė buvo maža.

Susiję įrašai

Lėtinė ertminė plaučių histoplazmozė

Ilgai trunkanti ligos versija dažniausiai paveikia žmones, sergančius lėtinėmis plaučių ligomis, tokiomis kaip LOPL ar emfizema. Simptomai čia dažnai švelnesni ir trunka ilgą laiką: svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, nuolatinis kosulys, tarp jų gali būti ir panašumų su tuberkulioze.

Progresuojanti išplitusi histoplazmozė

Kai grybas iš plaučių išplinta į kitus organus, liga tampa kur kas pavojingesnė. Tai dažniau pasitaiko žmonėms su stipriai susilpnėjusiu imunitetu. Tokiais atvejais gali pasireikšti dusulys, nuovargis, opos odoje, svorio kritimas.

Kur dažniausiai sutinkamas grybelis?

Histoplasma capsulatum grybeliu užsikrečiama daugelyje pasaulio vietų. Jis ypač paplitęs ten, kur yra daug drėgnų dirvožemių, kuriuose gausu paukščių ar šikšnosparnių išmatų. Užfiksuota daug atvejų tokiuose regionuose kaip kai kurios Vidurio Europos ir kitų šiltų, drėgnų kraštų teritorijos. Dėl to rizika užsikrėsti yra didesnė darbuotojams ar žmonėms, kurių veikla tiesiogiai susijusi su dirvožemio kasinėjimu ar tvarkymu.

Kas dažniau suserga histoplazmoze?

Asmenys, dirbantys žemės ūkyje, statybose ar kasyklose.
Tie, kurie tyrinėja urvus (užsiima speleologija).
Paukščių laikytojai ar žmonės, gyvenantys netoli paukščių ar šikšnosparnių kolonijų.
Žmonės, kurių imuninė sistema silpna, sergantys lėtinėmis plaučių ligomis, kūdikiai ar vyresni nei 55 metų asmenys.

Histoplazmozės simptomai

Karščiavimas.
Nuolatinis kosulys.
Prakaitavimas, ypač naktį.
Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas.
Krūtinės skausmas.
Galvos skausmas.
Raumenų ar sąnarių maudimas.
Išbėrimai arba mazgeliai apatinėse kojų dalyse.

Lėtinė ligos forma gali dar sukelti nuolatinį svorio kritimą. Įkvepiant grybelio sporų lengvai formai, dažniausiai simptomai neišsivysto, arba išnyksta savaime be gydymo.

Kokios būna komplikacijos?

Plaučių randėjimas ar kita ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai.
Fibrinio audinio susidarymas šalia plaučių (fibrozinis mediastinitas).
Ūminis kvėpavimo distreso sindromas (ARDS).
Ligos išplitimas į smegenis gali sukelti smegenų patinimą, sąmonės sutrikimus, galvos skausmą, sunkumus mąstant ir net simptomus, primenančius insultą.
Grybelio patekimas į akį gali sukelti regėjimo sutrikimus ar net jo netekimą.
Kiti galimi pažeidimai paveikia kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ar odą.

Kaip nustatoma histoplazmozė?

Norint diagnozuoti šią ligą, atliekami įvairūs tyrimai. Gydytojas gali paimti kraujo, šlapimo, skreplių ar pažeisto organo audinio pavyzdį. Šie tyrimai padeda ieškoti grybelio požymių, taip pat nustatyti organizmo atsaką į infekciją. Tiksliausias būdas – užauginti grybelį specialioje terpėje, tačiau toks tyrimas užtrunka kelias savaites. Sunkių atvejų metu gydymas skiriamas remiantis greitesnių tyrimų atsakymais, nelaukiant auginimo rezultatų.

Imagingo tyrimai, tokie kaip rentgenogramos ar kompiuterinė tomografija, naudojami plaučių būklei įvertinti ir galimiems histoplazmozės pažeidimams nustatyti.

Dažniausi diagnostiniai tyrimai

Kraujo arba šlapimo tyrimai, ieškant grybelio antigenų ar antikūnų.
Skreplių tyrimai.
Audinėlių biopsija (audinio gabalėlio paėmimas plona adata ar įpjova).
Bronchoskopija – specialaus vamzdelio pagalba apžiūrimi ir nuplaunami plaučiai, tada tiriamasis skystis siunčiamas laboratorijai.

Gydymo galimybės

Lengvais atvejais, kai žmogaus imunitetas stiprus ir simptomai išlieka trumpai, gydymas nebūtinai skiriamas – organizmas pats gali susidoroti su infekcija. Sunkesnėms ar lėtinėms formoms, ypač jei gresia komplikacijos, gydytojai dažniausiai skiria priešgrybelinius vaistus – itrakonazolį, amfotericino B ar kortikosteroidus. Gyjimo kursas gali trukti nuo šešių savaičių iki metų ar dar ilgiau.

Ką daryti, kad išvengti ligos?

Gyvenant ar dirbant vietovėse, kur dirvožemyje aptinkamas Histoplasma grybelis, visiškai apsisaugoti nuo infekcijos sudėtinga. Tačiau riziką galima sumažinti vengiant vietų, kur gausu paukščių ar šikšnosparnių išmatų, prireikus naudojant asmens apsaugos priemones, pavyzdžiui, respiratorinius kaukes, dirbant dulkėtose, uždarose aplinkose.

Kiek laiko trunka liga ir kokia prognozė?

Sveikiems žmonėms ir lengva liga dažniausiai praeina be didesnių padarinių, o rimtesnės atmainos reikalauja ilgalaikio gydymo. Daugeliui pakanka 6–12 savaičių priešgrybelinio gydymo, tačiau tiems, kurių imuninė sistema pažeista ar liga smarkiai progresavusi, terapija gali trukti metus ar ilgiau.

Statistiškai didžioji dalis pacientų su stipria imunine sistema visiškai pasveiksta gavę tinkamą gydymą. Sunkaus imuniteto nusilpimo atvejais išgyvenamumas sumažėja, bet laiku pradėtas gydymas ženkliai gerina prognozę.

Kaip pasirūpinti savo sveikata esant rizikai?

Jei esate priskiriami rizikos grupei (sergate lėtinėmis plaučių ligomis, imunitetas nusilpęs), vertėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, gyvenant ar dažnai lankantis vietose, kur grybelis dažnas. Pasitarkite su gydytoju dėl profilaktikos ir nuolatinės savijautos stebėjimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nedelskite konsultuotis, jei pasireiškė užsitęsęs karščiavimas, kosulys, kvėpavimo pasunkėjimas ir simptomai negerėja ar net stiprėja per keletą dienų. Pasakykite gydytojui, jei dėl darbo ar laisvalaikio galėjote kontaktuoti su grybelio sporomis arba buvote užsikrėtimo zonoje.