Hornerio sindromas yra reta neurologinė būklė, kuri paveikia akį ir gretimus veido audinius, dažniausiai pasireiškia tik vienoje veido pusėje. Šį sindromą sukelia sutrikusi simpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už automatiškas mūsų organizmo funkcijas, tokias kaip vyzdžių išsiplėtimas ar prakaitavimas.
Kas yra Hornerio sindromas?
Hornerio sindromas, kartais vadinamas okulosimpatiniu paralyžiumi, kyla tuomet, kai simpatiniai nervai nuo smegenų kamieno iki akies ir veido netenka galimybės tinkamai veikti. Šie nervai reguliuoja procesus, vykstančius mums to nesuprantant: nuo prakaito išsiskyrimo tam tikrose veido dalyse iki vyzdžių dydžio pokyčių reaguojant į apšvietimą. Dėl šios nervų grandinės pažeidimų išryškėja specifiniai simptomai, pastebimi dažniausiai tik vienoje veido pusėje.
Kam pasireiškia Hornerio sindromas?
Šia būkle gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, o apie 5 % atvejų sindromas būna įgimtas, t. y. egzistuoja nuo gimimo. Vis dėlto Hornerio sindromas yra gana retas – nustatomas maždaug 1 iš 6000 gyventojų.
Ar Hornerio sindromas pavojingas gyvybei?
Pats sindromas dažniausiai nekelia didelės grėsmės sveikatai. Tačiau jis gali būti požymis, kad organizme vystosi rimtesnė liga, kurią svarbu nustatyti kuo anksčiau. Pastebėjus simptomus patariama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų išsiaiškinta priežastis.
Hornerio sindromo simptomai
- Viršutinio akies voko nusileidimas (ptozė)
- Vienos akies vyzdys būna labiau susiaurėjęs (miozė), dėl to abiejų akių vyzdžiai atrodo skirtingo dydžio
- Susilpnėjęs ar visai išnykęs prakaitavimas vienoje veido pusėje (anhidrozė)
Hornerio sindromo priežastys
Sindromas atsiranda tada, kai pažeidžiami ar užblokuojami simpatinės nervų sistemos laidai, vedantys į akį. Pažeidimo priežastys labai įvairios – nuo vidurinės ausies uždegimo iki karotidinės arterijos pažeidimų ar krūtinės viršutinės dalies auglių. Ne visada pavyksta nustatyti tikslią sindromo kilmę – šios situacijos vadinamos idiopatinėmis.
Kartais Hornerio sindromas pasireiškia nuo gimimo dėl gimdymo metu patirtos galvos ar kaklo traumos. Retesniais atvejais sindromas gali būti paveldėtas, nors iki šiol nenustatyta aiškių susijusių genų.
Simpatinės nervų grandinėje skiriamos trys pagrindinės atkarpos, todėl ir Hornerio sindromo formos skirstomos pagal pažeidimo vietą:
Pirmojo laipsnio (centrinis) Hornerio sindromas
Šio tipo sindromas išsivysto, jei nervai pažeidžiami keliaujant nuo pagumburio per smegenų kamieną iki nugaros smegenų. Tai gali atsitikti sutrikus kraujotakai smegenų kamiene, atsiradus navikui pagumburyje, patyrus nugaros smegenų traumą, sergant išsėtine skleroze, Chiari anomalija, encefalitu, meningitu, šonine pailgosios smegenų dalies sindromu (Wallenbergo sindromu) ar įvykus nugaros smegenų kanale cistai (syringomyelijai).
Antrojo laipsnio (preganglioninis) Hornerio sindromas
Toks sindromas pasireiškia, jei pažeidimas įvyksta krūtinės ar kaklo srityje – pavyzdžiui, dėl naviko plaučių viršūnėje ar krūtinės ertmėje, kaklo ar krūtinės traumos (operacijos arba avarijos metu), brachialinio rezginio sužalojimo, pūliuojančio danties žandikaulyje.
Trečiojo laipsnio (postganglioninis) Hornerio sindromas
Čia ligą lemia nervinių skaidulų, keliaujančių nuo kaklo į vidurinę ausį ir akį, pažeidimas. Dažnos priežastys: karotidinės arterijos pažeidimai, vidurinės ausies infekcijos, kaukolės pamato sužalojimai, migrena ar klasteriniai galvos skausmai, Raederio paratrigeminaliniai sindromai, karotidinės arterijos išilginės plyšimo ar aneurizmos, juostinė pūslelinė (herpes zoster), smilkininės arterijos uždegimas.
Kaip nustatoma Hornerio sindromo diagnozė?
Gydytojai dažniausiai pradeda nuo išsamaus fizinio ištyrimo ir paciento apklausos, kad įvertintų ligos pradžią, turėtus sužalojimus, ligas ar operacijas. Kadangi Hornerio sindromo simptomai gali būti būdingi ir kitoms ligoms, pagrindinės priežasties identifikavimas dažnai reikalauja papildomų tyrimų.
Atsižvelgdamas į simptomus ir gyvenimo istoriją, gydytojas gali paskirti šiuos tyrimus:
- Vaizdiniai tyrimai: krūtinės rentgenogramą, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kompiuterinę tomografiją (KT) ar echoskopiją
- Kraujotyrimus: bendrą kraujo tyrimą, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimą
Gydymas
Hornerio sindromo gydymas priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Kadangi sukeliančios priežastys gali būti labai skirtingos, gydymo metodai taip pat labai įvairūs. Dažniausiai gydymo prireikia tik tuo atveju, jei simptomai sukelia papildomą diskomfortą ar skausmą. Svarbiausia – šalinti pagrindinę ligą ar pažeidimą, kuris trikdo simpatinės nervų sistemos veiklą.
Kaip apsisaugoti nuo Hornerio sindromo?
Vienos konkrečios prevencijos nėra, nes Hornerio sindromas gali išsivystyti dėl daugybės skirtingų priežasčių. Vis dėlto esant traumų rizikai – pavyzdžiui, sportuojant ar dirbant pavojingą darbą – verta pasirūpinti kaklo apsauga ir imtis kitų atsargumo priemonių, ypač siekiant išvengti karotidinės arterijos sužalojimų.
Ligos eiga ir prognozė
Hornerio sindromo poveikis kasdieniam gyvenimui dažniausiai nėra didelis: simptomai itin retais atvejais trikdo regėjimą ar gyvenimo kokybę. Tačiau ligos eiga ir išgijimo galimybė priklauso nuo pirminės priežasties.
Jeigu sindromą sukėlė ilgalaikiai (pvz., išsėtinė sklerozė) procesai, simptomai gali išlikti nuolatiniai. Jei priežastis yra trumpalaikė ir išgydoma (pavyzdžiui, ausies uždegimas), dažniausiai simptomai išnyksta panaikinus pagrindinę problemą.
Kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju?
Pastebėjus, kad viena akies voko pusė nusileido, vyzdžiai skiriasi dydžiu arba vienoje veido pusėje neprakaituojate, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tai gali būti signalas apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, kuriuos reikia išsitirti.
