Įkvepiamųjų medžiagų vartojimo sutrikimas – tai priklausomybės liga, kai žmogus sąmoningai kvėpuoja buitinių ar darbo aplinkoje randamų medžiagų garais, siekdamas patirti apsvaigimą. Šis elgesys dažnai vadinamas „huffinimu“, „bagginimu“ arba „šnypštimu“. Nors toks vartojimas dažnai atrodo nekenksmingas dėl naudojamų priemonių prieinamumo, pasekmės gali būti rimtos tiek sveikatai, tiek socialiniam gyvenimui.
Kas dažniausiai naudoja įkvepiamąsias medžiagas?
Paprastai įkvepiamųjų medžiagų griebiasi vaikai ir paaugliai – ypač 12–17 metų amžiaus grupėje, kurioje toks elgesys labiausiai paplitęs. Tačiau buvo užfiksuota atvejų, kai šias medžiagas naudojo dar jaunesni vaikai. Dažniausiai įkvepiamąja medžiaga tampama, nes tai pigus, lengvai prieinamas būdas apsvaigti, kuris paprastai pasirodo dar prieš pirmą eksperimentavimą su kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis ar cigaretės. Pastebėta, kad merginų tarpe tokios priklausomybės pasitaiko rečiau nei berniukų.
Naudojamos medžiagos
Įkvėpiama gali būti per tūkstantį skirtingų produktų, kuriuos daugelis kasdien turi savo namuose arba darbe. Dažniausiai vartojami šie produktai:
- Krosnies valikliai
- Klijai modeliams
- Purškiami dažai
- Skiedikliai
- Valymo skysčiai
- Nagų lako valikliai
- Benzinas
- Žiebtuvėlių skystis
Visos šios priemonės stipriai veikia nervų sistemą, aktyvuodamos atlygio centrus ir sukelia labai stiprų potraukį kartoti vartojimą. Su laiku žmogui atsiranda priklausomybė, kai kasdieniai poreikiai ir įsipareigojimai tampa mažiau svarbūs už medžiagos paiešką ir vartojimą.
Įkvepiamųjų medžiagų vartojimo sutrikimo simptomai
Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai pastebimi pagal šiuos požymius:
- Smarkus sintetinių cheminių kvapų sklindimas nuo drabužių ar kvėpavimo
- Dažų ar kitų dėmių pėdsakai ant rankų, pirštų ar rūbų
- Elgesio pokyčiai, nesidomėjimas įprastomis veiklomis
- Sumažėjęs apetitas, svorio kritimas
- Pakeisti draugai ir laisvalaikio pomėgiai
- Staigus mokymosi rezultatų pablogėjimas
- Prastėjanti higiena ir išvaizda
- Neaiški kalba
- Bėganti nosis arba kraujavimas iš nosies
- Lėtinis nuovargis, silpnumas
- Odos pažeidimai, žaizdelės aplink burną ar nosį
Emociniai ir psichologiniai simptomai
- Sumišimas
- Sunkumai susikaupiant
- Depresijos pojūčiai
- Dirglumas
- Priešiškumas
- Persekiojimo jausmas (paranoinės nuotaikos)
Pavojai ir galimos pasekmės
Ilgalaikis įkvepiamųjų medžiagų naudojimas sukelia daugybę tiek fizinių, tiek psichinių sveikatos sutrikimų. Sveikatai grėsmę kelia ne tik pačios medžiagos, bet ir dėl vartojimo kylantys rizikingi elgesiai. Tarp galimų ligų:
- Tuberkuliozė
- Įvairios lytiškai plintančios infekcijos
- Bronchitas
- Astma
- Sinusitas
Psichikos sveikata taip pat gali smarkiai pablogėti – pasireiškia:
- Depresija, nerimo sutrikimas
- Psichoziniai sutrikimai, kuriuos sukelia įkvepiamosios medžiagos
- Neurokognityviniai sutrikimai
- Suvokimo sutrikimai (delyras)
Diagnozės nustatymas
Ligos nustatymas remiasi tam tikrų simptomų visuma. Gydytojai vertina, ar žmogus per metus patyrė mažiausiai du tokius požymius:
- Labai stiprus noras vartoti įkvepiamąją medžiagą
- Bandymai mesti, bet pastangos nesėkmingos
- Daug laiko skiriama šių medžiagų gavimui, vartojimui ar atsigavimui nuo jų poveikio
- Toliau vartojama, nors tai kelia problemų darbe, moksluose ar santykiuose
- Atsisakoma svarbių veiklų ir atsakomybių
- Vartojama, žinant apie žalą sveikatai
- Kyla poreikis nuolat didinti dozę, kad pasiektų tą patį poveikį
Gydymas ir pagalba
Kovai su įkvepiamųjų medžiagų vartojimo priklausomybe taikomi įvairūs metodai, kartu su kitomis priklausomybės ligomis:
- Kognityvinė elgesio terapija – padeda mokytis tvarkytis su stresu, valdyti užplūstančius troškimus, atsispirti siūlymams vartoti.
- Motyvaciniai pokalbiai – skatina siekti pokyčio ir stiprina asmeninį apsisprendimą mesti vartoti.
- Šeimos terapija – padeda stiprinti artimųjų ryšius, spręsti bendravimo sunkumus ir keisti šeimos dinamiką.
- Aktyvumo ir įtraukimo programos – siūlo alternatyvias veiklas, skatina socialinį įsitraukimą, formuoja naujus socialinius įgūdžius.
- Pagalbos grupės – dalinimasis patirtimi su kitais padeda ilgiau išlaikyti blaivumą.
Sunkiais atvejais patariama rinktis stacionarią reabilitaciją, kur galima gauti visapusišką pagalbą ir nuolatinę specialistų priežiūrą.
Perdozavimo rizika ir pagalba
Įkvepiamųjų medžiagų perdozavimas gali būti mirtinas – ypač vartojant tirpiklius arba aerozolius. Tokie atvejai gali baigtis traukuliais, sąmonės praradimu ar širdies sustojimu jau pirmą kartą vartojant. Jei naudojama įkvėpti per maišelį, gresia mirtis dėl uždusimo. Deja, specifinio priešnuodžio tokiems atvejams nėra – gydymui reikalinga skubi pagalba, siekiant atkurti gyvybines funkcijas.
Prevencija – kaip sumažinti pavojų
Efektyviausia prevencija – ankstyvas švietimas ir gyvenimo įgūdžių lavinimas. Tyrimai rodo, kad mokyklose vykdomos programos, kurios stiprina pasitikėjimą savimi, padeda gerinti tarpasmeninius santykius ir moko tvarkytis su įtampa, reikšmingai sumažina tokio vartojimo paplitimą. Taip pat sėkmingai veikia kitos prevencinės priemonės, orientuotos į paauglių įtraukimo į saugias veiklas didinimą.
Ligos prognozė ir grįžimas į gyvenimą
Sveikimo perspektyvos labai priklauso nuo žmogaus motyvacijos, priklausomybės sunkumo ir taikomų gydymo priemonių. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir kuo daugiau pastangų skiriama ilgalaikiam blaivumui išlaikyti, tuo didesnė tikimybė grįžti į visavertį gyvenimą. Reabilitacija, gydytojai ir artimųjų palaikymas čia atlieka labai svarbų vaidmenį.
Kaip padėti artimajam?
Susidurti su artimo žmogaus priklausomybe gali būti labai sunki patirtis. Jei pastebėjote vartojimo požymių, būkite atidūs ir kalbėkite kuo anksčiau – nuo greito reagavimo dažnai priklauso sveikimo sėkmė. Bandykite pasikalbėti apie rūpesčius ramiai, parodykite empatiją, kantrybę ir išklausykite be priekaištų. Atminkite, kad priklausomybė – sudėtinga liga, kurios sprendimas reikalauja daug laiko ir pastangų. Rūpinkitės savimi, nes tik būdami stiprūs patys galėsite geriau padėti savo artimajam siekti pokyčių.
