Ischeminis insultas yra dažniausia insulto forma, sudaranti apie 80 % visų atvejų. Tokia būklė kyla, kai dėl kokios nors priežasties į smegenis nebepateka pakankamai kraujo. Tai grėsminga situacija, galinti lemti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar net mirtį. Kuo daugiau smegenų ląstelių žūsta, tuo daugiau prarandama jų reguliuojamų funkcijų.
Simptomai ir ženklai
Ischeminio insulto požymiai priklauso nuo to, kurią smegenų dalį pažeidė sutrikęs kraujotaka. Pagrindiniai simptomai gali pasireikšti staiga. Į dažniausius požymius verta atkreipti dėmesį:
- Staigi vienašalė kūno ar veido silpnumo arba paralyžiaus būsena
- Netikėti kalbos sutrikimai, gali būti sunku kalbėti ar visai netekti kalbos
- Nerišli arba neriški kalba
- Sumažėjusi veido raumenų kontrolė vienoje pusėje
- Jausmų, regėjimo, skonio, uoslės ar klausos pablogėjimas ar netekimas
- Išsiliejęs arba dvejinantis matymas
- Koordinacijos praradimas, neviklumas
- Galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas
- Pykinimas, vėmimas
- Sprando raumenų įsitempimas
- Staigūs nuotaikos ar elgesio pokyčiai
- Sumišimas, nerimas
- Traukuliai
- Atminties sutrikimai
- Staigūs, stiprūs galvos skausmai
- Alpimas, sąmonės praradimas
- Komos būsena
Yra ir ankstyvieji perspėjamieji ženklai, kuriuos padeda prisiminti trumpinys BEFAST:
- Pusiausvyra – staiga prarandama pusiausvyra
- Akys – regėjimo sutrikimai, staigus matymo pablogėjimas
- Veidas – prašant nusišypsoti, viena veido pusė gali suglebti
- Rankos – pakėlus abi rankas, viena iš jų gali nusvirti
- Kalba – žmogui gali būti sunku rinktis žodžius, ištarti juos teisingai
- Laikas – svarbu kuo greičiau kviesti pagalbą ir užfiksuoti, kada prasidėjo simptomai, nes tai lemia gydymo galimybes
Priežastys ir rizikos veiksniai
Insultas dažnai kyla dėl kraujo krešulio, kuris užkemša smegenų kraujagyslę ir sukelia vadinamąją išemiją – būsena, kai smegenų ląstelės negauna reikiamo kiekio kraujo ir pradeda žūti. Tokiose situacijose dažniausiai atsakinga:
- Kraujagyslių aterosklerozė – sukietėjusios, siaurėjančios kraujagyslės
- Kraujo krešumo sutrikimai
- Širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas
- Įgimti ar įgyti širdies pertvarų defektai
- Mažųjų smegenų kraujagyslių pažeidimai
Ischeminiai insultai gali būti dviejų tipų:
- Trumbotiniai – krešulys susidaro smegenų kraujagyslėje
- Emboliniai – krešulys susiformuoja kitur kūne ir atkeliauja į smegenis
Laikinas smegenų kraujotakos sutrikimas vadinamas trumpalaikiu išeminiu priepuoliu (TIA), dar vadinamu „mini insultu“. Nors jo poveikis praeina, tokia būklė ženkliai padidina tikro insulto riziką artimiausiu metu, todėl būtina skubi medicininė pagalba.
Kas turi didesnę riziką?
Nors insultas gali ištikti bet kurį, rizika didesnė šiems žmonėms:
- Vyresniems nei 65 metų amžiaus
- Turintiems aukštą kraujospūdį ar cholesterolį
- Rūkantiems ir vartojantiems tabaką ar nikotino gaminius
- Vartojantiems svaigalus, narkotines medžiagas
- Sergantiems II tipo diabetu ar alkoholio vartojimo sutrikimu
- Patyrusiems COVID-19 viruso infekciją
Diagnozė ir tyrimai
Įtariant insultą, gydytojai greitai atlieka neurologinį įvertinimą ir specializuotus tyrimus. Paprastai naudojami šie metodai:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Elektroencefalograma (EEG)
- Kraujotakos būklės vertinimas širdies elektrokardiograma (EKG)
- Kraujo tyrimai
Gydymas ir priežiūra
Pagrindinė gydymo užduotis – kuo greičiau atkurti kraujotaką smegenyse. Sparčiai suteikta pagalba gali sumažinti ilgalaikio pažeidimo bei mirties riziką.
Dažniausiai taikomi du pagrindiniai metodai:
- Trombolizė – vaistai, skirti ištirpinti krešulius. Jie ypač veiksmingi, jei pritaikomi per pirmas keturias valandas nuo simptomų pradžios.
- Trombektomija – chirurginė procedūra, kurios metu naudojant ploną kateterį nušalinamas krešulys iš smegenų kraujagyslės.
Kartais papildomai skiriama:
- Kraujo skiedikliai (antikoaguliantai), kad sumažėtų naujų krešulių rizika
- Deguonies terapija, siekiant užtikrinti smegenų aprūpinimą deguonimi
- Kraujo gliukozės sekimas ir reguliavimas
- Retais atvejais – kūno temperatūros sumažinimas, siekiant lėtinti smegenų pažeidimus
Reabilitacija po insulto
Po ischeminio insulto reikalinga įvairiapusė reabilitacija. Jos tikslas – padėti prisitaikyti prie pasikeitusių kūno ar smegenų funkcijų. Dažnai prireikia:
- Kalbos terapijos, padedančios atkurti ar pagerinti kalbą ir gebėjimą ryti, kvėpuoti
- Fizinės terapijos, skirtos stiprinti raumenis, gerinti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą
- Ergoterapijos, padedančios kasdienėse veiklose, ypač atliekant smulkios motorikos reikalaujančias užduotis
- Kognityvinės terapijos, padedančios gerinti atmintį, dėmesio koncentraciją ir kitus protinius gebėjimus
Prevencija
Svarbiausias būdas sumažinti insulto riziką – pasirūpinti bendra sveikata. Specialistai rekomenduoja:
- Reguliariai stebėti ir kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį
- Subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietą, bei tinkamą kūno svorį
- Nerūkyti ir nevartoti nikotino gaminių
- Stengtis reguliariai judėti
- Kasmet tikrintis pas gydytoją, net jei nejaučiate jokių simptomų
Daugelio rizikos veiksnių simptomų negalima pastebėti anksti, todėl prevenciniai patikrinimai gali padėti laiku užkirsti kelią insultui.
Prognozė ir atsigavimas
Ischeminio insulto pasekmės ir gyvybingumo perspektyvos labai priklauso nuo daugybės faktorių: insulto tipo, pažeistų smegenų sričių, kaip greitai buvo suteikta pagalba, nuo bendros sveikatos. Paprastai didžioji dalis atsistatymo vyksta per pirmuosius tris-šešis mėnesius, tačiau kai kurie simptomai gali išlikti ilgą laiką arba net visam laikui.
Rezultatai individualūs – pasitaiko, kad insultas lemia negrįžtamus kūno pakitimus ar negalią, bet kiti žmonės, ypač gavusieji greitą pagalbą, pasiekia aukštą gyvenimo kokybę ir didelę nepriklausomybę.
Gyvenimas po insulto
Atsigavimas po insulto – ilgas procesas, reikalaujantis pastangų tiek fizinėje, tiek emocinėje sferoje. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, vartoti paskirtus vaistus, ypač jei skirti kraujo skystintojai. Taip pat svarbu lankytis reabilitacijos užsiėmimuose, o jei skausmas ar diskomfortas reabilitacijos metu tampa per didelis – apie tai informuoti specialistus.
Emocinė savijauta dažnai keičiasi, gali kamuoti liūdesys, nerimas. Tai natūralu – svarbu neignoruoti šių išgyvenimų ir prireikus kreiptis į specialistą ar ieškoti pagalbos.
Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Po insulto verta vengti produktų, kuriuose gausu druskos (natrio), pridėtinio cukraus, perdirbtų ar keptų gaminių. Rekomenduojama apriboti alkoholį ir kofeiną. Mitybos pokyčius aptarkite su gydytoju – jie padės valdyti sveikatos būklę ir užkirsti kelią naujiems krešuliams.
Kada būtina skubi pagalba?
Atsiradus naujiems insulto simptomams arba pavojingų komplikacijų požymiams (pneumonijos, giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos, širdies smūgio, traukulių), būtina kuo greičiau vykti į ligoninę.
Klausimai gydytojui
- Kas lėmė insultą?
- Kaip galiu sumažinti pakartotinio insulto riziką?
- Kokios ilgalaikės pasekmės manęs gali laukti?
- Kiek laiko truks reabilitacija?
- Kokių pakeitimų prireiks kasdienybėje?