Vaikų išsėtinė sklerozė (IS) arba pediatrinė IS – tai autoimuninė liga, paveikianti centrinę vaiko nervų sistemą dar iki sulaukiant 18 metų amžiaus. Šios ligos metu imuninė sistema klaidingai puola mielino dangalą, kuris saugo nervines skaidulas smegenyse ir nugaros smegenyse. Dėl to sutrinka nervinių impulsų perdavimas iš smegenų į kitas kūno dalis.
Išsėtinės sklerozės formos vaikams
Vaikystėje dažniausiai diagnozuojama pasikartojanti-remituojanti IS forma. Ji sudaro apie 98 % visų vaikų išsėtinės sklerozės atvejų. Tokios formos metu ligos simptomai gali periodiškai paaštrėti, o vėliau dalinai ar visiškai atslūgti.
Retesnė – pirminė progresuojanti IS forma, kai simptomai lėtai, bet nuolat stiprėja.
Ligos simptomai ir požymiai vaikams
Vienas pirmųjų požymių gali būti regos nervo uždegimas – tai staigus ir skausmingas regėjimo pablogėjimas vienoje ar abiejose akyse. Kitas galimas simptomas – skersinis mielitas, kuris gali pasireikšti silpnumu ar jutimo sutrikimais dėl uždegimo sukeltos nugaros smegenų pažaidos.
Pagrindiniai simptomai vaikui sergant IS:
- Dilgčiojimas, nutirpimas ar „adatėlių“ pojūtis galūnėse
- Galvos sukimasis
- Sunkumas vaikščioti ar koordinuoti judesius
- Išsekimas arba didelis nuovargis
- Raumenų silpnumas
- Nekontroliuojamas rankų ar galūnių drebėjimas
- Koncentracijos ir atminties sutrikimai
- Regėjimo problemos (neryškus ar dvejinimasis)
Kiekvienas vaikas gali patirti skirtingus simptomus, jų pobūdis ir stiprumas dažnai keičiasi bėgant laikui. Paprastai sergantys vaikai susiduria su keletu iš paminėtų požymių.
Kas lemia vaikišką IS?
Pagrindinė priežastis – demielinizacija, tai yra mielino dangalo pažeidimas. Mielinas – apsauginis sluoksnis, apgaubiantis nervines ląsteles smegenyse ir nugaros smegenyse, padedantis užtikrinti greitą ir tikslų informacijos perdavimą tarp smegenų ir kūno. Kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta šį apsauginį sluoksnį kaip svetimą objektą, jis pradeda griūti – dėl to nervinės ląstelės pažeidžiamos, o signalai tampa silpnesni ar visai nepasiekia tikslo. Tokios pažaidos dažnai matomos per ištyrimus kaip randai ar plokštelės. Tikslios priežastys, kodėl ši autoimuninė reakcija prasideda vaikams, dar nėra žinomos.
Veiksniai, didinantys riziką susirgti vaikų IS:
- Kontaktas su toksinais, pavyzdžiui, pesticidais ar pasyviu tabako dūmų poveikiu nėštumo metu
- Žema vitamino D koncentracija kraujyje
- Infekcija tam tikrais virusais (pvz., Epstein-Barr ar mononukleoze)
- Nutukimas
Galimos komplikacijos vaikystėje sergant IS
- Judėjimo problemos, kartais reikalinga pagalba vaikštant
- Emociniai sunkumai, depresija ar nerimas
- Mokymosi ir užduočių atlikimo sunkumai
- Blogesnė rankų koordinacija
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai
Nemaža dalis šių komplikacijų gali išryškėti tik vaikui paaugus ar jau suaugusiojo amžiuje.
Kaip diagnozuojama vaikiška išsėtinė sklerozė?
Norint nustatyti IS diagnozę vaikui, atliekami fizinis ir neurologinis ištyrimai bei keli papildomi testai. Per vizitą gydytojas detaliai klausia apie vaiko anksčiau patirtus ir dabartinius simptomus bei ligos istoriją.
Ištyrimai padeda atskirti šią ligą nuo kitų sveikatos sutrikimų, kurie turi panašių simptomų. Dažniausiai skiriami:
- Kraujo ir šlapimo tyrimai
- Magnetinio rezonanso (MRT) arba optinės koherentinės tomografijos ištyrimas
- Lumbalinė punkcija (nugaros smegenų skysčio tyrimas)
- Evokuotų potencialų testai, vertinant nervų aktyvumą
Kadangi IS simptomai panašūs į daugelį kitų ligų, kartais galutinė diagnozė užtrunka ilgiau – gali prireikti ne vieno apsilankymo pas specialistus. Visgi tiksliai nustatyta diagnozė leidžia geriau suplanuoti gydymą ir pasirūpinti, kad vaiko kasdienybė būtų kuo mažiau sutrikdyta.
Diagnozė pagal amžių
Išsėtinė sklerozė paprastai neišryškėja kūdikių amžiuje, nes pirmieji simptomai atsiranda kiek vėliau, dažniausiai brendimo laikotarpiu. Dažniausi IS diagnozavimo atvejai įvyksta iki 16 metų.
Vaikų IS gydymo galimybės
Dažniausiai vaikus sergančius pasikartojančia-remituojančia IS forma gydoma ligos eigą modifikuojančiais vaistais (DMT). Šios priemonės lėtina ligos progresavimą ir sumažina simptomų paūmėjimų dažnumą. Vienas iš tokių vaistų – geriamas fingolimodas, kuris yra skirtas vaikams nuo 10 metų amžiaus. Šiuo metu atliekami tyrimai ir dėl kitų vaistų naudojimo vaikų gydymui.
Be medikamentinės terapijos, gydytojai skiria ir simptominį gydymą, kuris gali būti:
- Ergoterapija (profesinės terapijos užsiėmimai)
- Fizioterapija
- Logopedinė pagalba
- Neuropsichologiniai tyrimai ir pagalba
Jeigu IS veikia vaiko atmintį ar mąstymą, gali būti reikalinga papildoma pagalba mokykloje. Kai kuriais atvejais galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tiriamos naujos gydymo galimybės. Dėl to visada verta pasikalbėti su gydytoju apie aktualias alternatyvas.
Kreipkitės į gydytoją, jeigu:
Pastebėję, kad vaikas skundžiasi keistais pojūčiais galūnėse, regėjimo sutrikimais ar kitais neišaiškintais simptomais, būtinai konsultuokitės su gydytoju. Kuo anksčiau pradedama ieškoti diagnozės, tuo sėkmingesnis gali būti gydymo planas.
Po nustatytos diagnozės rekomenduojama nedelsti ir pranešti gydytojui apie visus naujus ar atsinaujinusius simptomus, siekiant geriau kontroliuoti ligos eigą.
Ligos eiga ir perspektyvos ateityje
Dauguma vaikų, kuriems nustatyta išsėtinė sklerozė, sėkmingai gydomi ir gyvena aktyvų gyvenimą – gydymas mažina simptomų paūmėjimų dažnį ir stiprumą. Tačiau IS yra ilgalaikė liga, todėl ją būtina nuolat stebėti, kad išvengtumėte ilgalaikių komplikacijų. Vaiko specialistų komanda reguliariai vertins situaciją, kad užtikrintų geriausią priežiūrą.
Kai kuriems vaikams su pasikartojančia-remituojančia forma laikui bėgant gali išsivystyti antrinė progresuojanti IS, kai simptomai lėtai blogėja. Tačiau tiriamieji duomenys rodo, kad ligos progresavimas vaikams dažniausiai yra lėtesnis nei suaugusiems.
Poveikis mokymuisi ir kasdienai
Kartais vaikai, sergantys IS, mokykloje susiduria su atminties ar dėmesio sutrikimais. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti formalų neuropsichologinį tyrimą ir aptarti specialiuosius poreikius su mokytojais. Vaikams dažniausiai pavyksta aktyviai dalyvauti tiek mokykloje, tiek įvairiose veiklose drauge su bendraamžiais.
Visada svarbu pasitarti su gydytoju dėl konkrečių veiklų ar užsiėmimų saugumo kiekvienam vaikui individualiai.
