SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Vitaminai ir papildai

Jūsų vadovas, kaip perimenopauzės metu gauti pakankamai kalcio ir vitamino D

Agnė Vaitkutė Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 5 balandžio
Kategorija Vitaminai ir papildai
0
Jūsų vadovas, kaip perimenopauzės metu gauti pakankamai kalcio ir vitamino D
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Ar saugu vairuoti, jei sergate fibromialgija?

2026 24 gegužės

Kada vaisius pradeda girdėti?

2026 24 gegužės

Ar galima probiotikais gydyti rūgšties refliuksą?

2026 21 gegužės

Hemianopsija

2026 21 gegužės

Prasidėjus perimenopauzei (pereinamajam laikotarpiui iki menopauzės), organizme pamažu keičiasi hormonų pusiausvyra. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į kai kurias maistines medžiagas, kurios, pagal dabartines medicinos žinias, gali prisidėti prie kaulų stiprumo ir padėti mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką šiame gyvenimo etape.

Turinys
  1. 1.Perimenopauzė ir kodėl svarbūs kalcis bei vitaminas D
  2. 2.Kaip gauti daugiau kalcio su maistu
    • 2.1Produktai, kurie gali padėti padidinti kalcio kiekį
  3. 3.Vitamino D reikšmė ir maisto šaltiniai
    • 3.1Maisto produktai, kuriuose gali būti vitamino D
  4. 4.Saulės šviesa kaip papildomas vitamino D šaltinis
  5. 5.Kada svarstyti papildus
  6. 6.Gyvenimo būdo įpročiai, kurie papildo mitybą
    • 6.1Fizinis aktyvumas
    • 6.2Rūkymo atsisakymas
    • 6.3Alkoholio ribojimas
  7. 7.Apibendrinimas

Nors vitaminai ir mineralai reikalingi visą gyvenimą, perimenopauzės metu dažniau išryškėja kalcio ir vitamino D svarba. Medicinos praktikoje pastebima, kad daliai moterų šiame amžiuje šių medžiagų su maistu gaunama per mažai.

Perimenopauzė ir kodėl svarbūs kalcis bei vitaminas D

Amžiaus ribos gali skirtis, tačiau perimenopauzė dažniausiai prasideda ankstyvame ar vidutiniame 40-mečio laikotarpyje ir gali tęstis kelerius metus iki menopauzės. Šiuo metu kaulų audinio pokyčiai gali vykti sparčiau, todėl kalcis ir vitaminas D tampa ypač aktualūs.

Kalcis yra pagrindinė kaulų „statybinė“ medžiaga, tačiau vien jo nepakanka. Organizmui taip pat reikia vitamino D, kad kalcis būtų efektyviai pasisavinamas ir panaudojamas. Be to, ne visi kalcio šaltiniai įsisavinami vienodai gerai – pavyzdžiui, iš kai kurių augalinių produktų kalcio pasisavinimas gali būti prastesnis.

Kaip gauti daugiau kalcio su maistu

Moksliniai duomenys rodo, kad kalcį pirmiausia verta stengtis gauti iš maisto. Kai kuriais atvejais kalcio papildai gali būti ne pats geriausias pasirinkimas, nes gali būti siejami su didesne širdies ir kraujagyslių rizika. Todėl praktiškas žingsnis – peržiūrėti kasdienį racioną ir įtraukti daugiau kalcio turinčių produktų.

Produktai, kurie gali padėti padidinti kalcio kiekį

  • migdolai;
  • tamsiai žalios lapinės daržovės (pvz., lapiniai kopūstai);
  • pupos (pvz., raudonosios pupelės);
  • sezamų sėklos;
  • tofu;
  • žuvys ir jūrų gėrybės, kurias galima valgyti su kaulais ar kaulinėmis dalimis (pvz., sardinės, lašiša, kai kurios moliuskų rūšys).

Jei renkatės augalinius šaltinius, verta prisiminti, kad kalcio pasisavinimą gali veikti ir kitos medžiagos maiste. Dėl to dažnai rekomenduojama galvoti ne tik apie kalcio kiekį, bet ir apie vitamino D pakankamumą.

Vitamino D reikšmė ir maisto šaltiniai

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, todėl šios dvi medžiagos dažnai minimos kartu. Kai kuriems žmonėms pakankamą vitamino D kiekį galima surinkti iš kasdienių maisto produktų.

Maisto produktai, kuriuose gali būti vitamino D

  • riebi žuvis ir jūrų gėrybės (pvz., skumbrė, lašiša, tunas);
  • kiaušiniai;
  • vitaminu D praturtintas pienas ir augaliniai pieno pakaitalai;
  • praturtintos sultys (pvz., apelsinų).

Saulės šviesa kaip papildomas vitamino D šaltinis

Vitaminas D taip pat gali susidaryti odoje veikiant saulės šviesai. Visgi vien buvimo saulėje ne visada pakanka, ypač jei nustatytas vitamino D trūkumas ar saulės gaunama mažai dėl sezono, darbo patalpose ar odos apsaugos priemonių.

Tačiau reguliškas buvimas lauke turi ir kitų privalumų: gali gerinti savijautą bei natūraliai skatinti judėti daugiau kasdien.

Kada svarstyti papildus

Vitaminas D papildai kai kuriais atvejais gali būti naudingi, ypač jei nustatytas jo trūkumas. Vis dėlto klinikinė patirtis leidžia manyti, kad tinkamiausia dozė ir vartojimo trukmė turėtų būti aptariama su sveikatos priežiūros specialistu, nes ne visiems papildai yra vienodai tinkami.

Jei svarstote keisti mitybą ar vartoti kalcio ir (ar) vitamino D papildus, pravartu pasitarti su gydytoju. Taip pat gali padėti dietisto ar mitybos specialisto konsultacija – jie įvertins jūsų racioną ir pasiūlys praktiškus sprendimus.

Gyvenimo būdo įpročiai, kurie papildo mitybą

Mityba yra tik viena dalis. Perimenopauzės metu reikšmės turi ir kasdieniai įpročiai, galintys turėti įtakos kaulų ir širdies bei kraujagyslių sveikatai.

Fizinis aktyvumas

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tam tinka įvairi veikla, kuri judina raumenis ir sąnarius: spartus ėjimas, žygiai, bėgimas, šokiai. Naudinga derinti ištvermės pratimus su jėgos pratimais, o taip pat įtraukti lankstumą, koordinaciją ir pusiausvyrą gerinančias veiklas.

Rūkymo atsisakymas

Rūkymas siejamas su mažesniu kaulų tankiu vyresniame amžiuje, be to, gali būti susijęs su prastesne emocine savijauta. Jei rūkote, verta aptarti metimo strategiją su sveikatos priežiūros specialistu.

Alkoholio ribojimas

Alkoholis perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu gali didinti depresijos riziką, todėl dažnai rekomenduojama jį riboti arba jo vengti.

Apibendrinimas

Perimenopauzės metu kalcis ir vitaminas D tampa ypač svarbūs, nes prisideda prie kaulų būklės palaikymo ir yra aktualūs bendrai sveikatai vyresniame amžiuje. Pagrindinis tikslas dažniausiai yra subalansuota mityba su kalcio ir vitamino D šaltiniais, o papildus vertėtų svarstyti tik individualiai, pasitarus su gydytoju.

Prie mitybos naudinga pridėti ir gyvenimo būdo sprendimus: reguliariai judėti, daugiau būti lauke, nerūkyti ir riboti alkoholį. Šie žingsniai dažnai papildo vienas kitą ir padeda geriau prisitaikyti prie organizmo pokyčių perimenopauzės laikotarpiu.

Agnė Vaitkutė

Agnė Vaitkutė

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“. Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą. Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų. Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą. Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.

Susiję Pranešimai

Ligos

Ar saugu vairuoti, jei sergate fibromialgija?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 24 gegužės
Nėštumas

Kada vaisius pradeda girdėti?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 24 gegužės
Vitaminai ir papildai

Ar galima probiotikais gydyti rūgšties refliuksą?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 21 gegužės
Kitas įrašas
Kaip saugiai praplauti akį

Kaip saugiai praplauti akį

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 21 gegužės

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Ar saugu vairuoti, jei sergate fibromialgija?

2026 24 gegužės

Kada vaisius pradeda girdėti?

2026 24 gegužės

Ar galima probiotikais gydyti rūgšties refliuksą?

2026 21 gegužės

Hemianopsija

2026 21 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar saugu vairuoti, jei sergate fibromialgija?
  • Kada vaisius pradeda girdėti?
  • Ar galima probiotikais gydyti rūgšties refliuksą?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.