Depresija vyresniame amžiuje, dar vadinama senatine depresija, – tai emocinis ir psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia žmonėms gyvenimo rudens tarpsniu. Nors trumpalaikis liūdesys ar nuotaikų svyravimai dažnai būdingi visoms amžiaus grupėms, nuolatinė prislėgta nuotaika nėra įprasta senėjimo dalis.
Depresijos ypatybės vyresniame amžiuje
Senyvo amžiaus žmonės dažniau susiduria su vadinama pogrupio depresija – tai būklė, kuomet simptomai neišpildo visų pagrindinės depresijos kriterijų, tačiau ignoruojama ji gali peraugti į rimtesnį sutrikimą. Ilgainiui depresija gali neigiamai paveikti vyresnio žmogaus gyvenimo kokybę bei padidina savižudybės riziką.
Veiksniai, prisidedantys prie depresijos
Kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia depresija, nėra vieno atsakymo. Tai dažnai lemia daugybė priežasčių: nuo genetinio polinkio, biologinių ar socialinių aplinkybių iki psichologinių išgyvenimų. Įtakos gali turėti įvairūs gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, artimųjų netektys, smurto ar traumos patirtys.
- Nervų sistemos medžiagų (serotonino, noradrenalino) trūkumas
- Ligos šeimos istorija
- Stiprūs emociniai išgyvenimai ar praradimai
Senėjimo procesas dažnai susijęs su papildomais iššūkiais, kurie gali skatinti depresiją. Tai gali būti ribotas judėjimas, izoliacija, mirties baimė ar persikėlimas iš aktyvaus darbo į pensiją, finansiniai sunkumai, ilgalaikis žalingų medžiagų vartojimas, draugų ar artimųjų mirtis, išsiskyrimas, našlystė ar lėtinės ligos.
Kaip pasireiškia depresija vyresnio amžiaus žmonėms?
Simptomai dažnai yra panašūs kaip ir kitose amžiaus grupėse. Įprasti požymiai:
- Liūdesys ar beviltiškumo jausmas
- Dirglumas
- Energijos stoka
- Dažnas verkimas
- Absoliutus abejingumas
- Nerimas ar sunkumas susikaupti
- Atsiribojimas nuo aplinkinių
- Miego sutrikimai
- Pakitęs apetitas
- Nerimo mintys apie beprasmybę
- Fiziniai skausmai, kurių paaiškinti sunku
Vyresni žmonės dažnai patiria kūno skausmus ar nemalonius pojūčius, kurių negalima paaiškinti kitomis ligomis – ši problema gali būti susijusi su depresija.
Diagnozavimo ypatumai
Tiksliai nustatyti depresiją brandaus amžiaus žmonėms ne visuomet paprasta. Dažniausiai pirmas specialistas, į kurį kreipiasi senjorai – šeimos gydytojas, o gyvenant globos įstaigose simptomus gali pastebėti slaugytojai ar socialiniai darbuotojai.
Psichikos sveikatos specialistas įvertina nuotaiką, elgesį, dienos įpročius ir šeimos istoriją. Svarbu išsiaiškinti, kiek laiko trunka simptomai, kas juos paskatino bei ar asmuo jau patyrė depresijos epizodų praeityje. Paprastai diagnozuojama, kai tipiniai depresijos požymiai išlieka ne trumpiau kaip dvi savaites.
Depresijos valdymo būdai
Nėra vieno universalaus gydymo – tai, kas tinka vienam, nebūtinai bus veiksminga kitam. Dažnai taikomas kompleksinis požiūris – derinami vaistai, psichoterapija bei kasdienės gyvensenos pokyčiai.
- Vaistai, tokie kaip serotonino ir noradrenalino pasisavinimą slopinantys preparatai, tricikliai antidepresantai, monoaminooksidazės inhibitoriai, bupropionas ar mirtazapinas
- Padidintas fizinis aktyvumas ir judėjimas
- Naujų veiklų ar pomėgių paieška
- Aktyvesnis bendravimas su artimaisiais
- Kokybiškas poilsis ir subalansuota mityba
Dažnai teigiami pokyčiai pasiekiami įvairiomis terapijomis – menine saviraiška ar pokalbiais su psichologu. Svarbu ieškoti individualiai tinkamiausio sprendimo ir nenuleisti rankų, jei efektas jaučiamas ne iš karto.
Kasdienis gyvenimas su depresija
Negydoma depresija gali dar labiau apsunkinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Nors atpažinti sutrikimą kartais sudėtinga, tinkama pagalba leidžia ženkliai pagerinti žmogaus savijautą.
Artimųjų dėmesys, palaikymas bei paskatinimas ieškoti pagalbos gali tapti svarbia paskata žengti sveikimo keliu. Tai – raktas į pilnavertį ir laimingesnį gyvenimą net ir vėlesniame amžiuje.
