Kraujo grupė gali turėti įtakos ne tik donorystėje, bet ir kasdieniame gyvenime. Dažnai kyla klausimų, ar A teigiama (A+) kraujo grupė lemia asmenybę ar mitybos pasirinkimus. Nors moksliškai nepagrįsta, kad kraujo grupė darytų tokį poveikį, žinoti savo kraujo grupę yra ypač svarbu dėl medicininių priežasčių.
Ką reiškia turėti A+ kraujo grupę
Jei jūsų kraujas yra A+, jūsų raudonieji kraujo kūneliai turi A tipo antigenus ir vadinamąjį rezus (Rh) faktorių. Antigenai – tai specifinės medžiagos ant kraujo kūnelių paviršiaus, svarbios nustatant kraujo grupę.
Kaip paveldima A+ kraujo grupė
Kraujo grupė perduodama genetiškai iš tėvų. Tam, kad vaikas turėtų A tipo kraują, būtinas vienas iš kelių galimų tėvų derinių:
- AB ir AB
- AB ir B
- AB ir A
- AB ir O
- A ir B
- A ir A
- O ir A
Pavyzdžiui, jei vienas tėvų turi AB grupę, o kitas – A ar B, vaikas gali paveldėti A tipo kraują. Tačiau, jei abu tėvai turi tik B arba O kraujo grupes, vaikas A tipo kraujo neturės.
Kraujo grupė ir charakterio bruožai
Kai kuriose kultūrose gyvuoja įsitikinimas, kad kraujo grupė veikia charakterį. Ypač populiari teorija Japonijoje, vadinama „ketsuekigata“, sieja A+ grupę su tokiomis savybėmis kaip užsispyrimas, kruopštumas, atsakingumas, kantrybė, santūrumas, kūrybiškumas, jautrumas ir rimtumas. Vis tik, jokie moksliniai tyrimai šių sąsajų nepatvirtina.
Kraujo grupė ir mitybos pasirinkimai
Idėja, kad valgymo įpročius vertėtų derinti prie savo kraujo grupės, tapo populiari po išleistos knygos „Valgyk pagal savo kraujo grupę“. Šis požiūris siūlo A+ grupės žmonėms vengti mėsos, kviečių, kukurūzų, pupelių ir pieno produktų, rinktis žuvį, kalakutieną, tofu, vaisius, daržoves ir neskaldytus grūdus. Visgi šiai teorijai nėra medicininio pagrindo, todėl medikai ją vertina kritiškai.
AB0 sistema ir kraujo transfuzija
Kraujo donorystė ir perpylimai griežtai priklauso nuo kraujo grupių suderinamumo. Visi žmonių kraujai skirstomi į keturias pagrindines grupes: A, B, AB ir O. Šias grupes lemia tam tikrų antigenų buvimas raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje.
Suderinamumo taisyklės yra šios:
- Universalus recipientas – AB tipo kraujas (gali gauti visų rūšių kraują)
- Universalus donoras – O tipo kraujas (tinka visiems)
- Turintys A tipą gali gauti A ir O tipo kraują
- Turintys B tipą gali gauti B ir O tipo kraują
Nesuderinus kraujo grupių, gali kilti pavojinga imuninė reakcija.
Rezus faktorius: teigiamas arba neigiamas
Kraujo grupės taip pat skirstomos į teigiamas (+) ir neigiamas (–) pagal tai, ar randamas Rh faktorius. Tai svarbu ir donorystėje, ir nėštumo metu.
Retos kraujo grupės
Dažniausiai pasitaikančios kraujo grupės – A+, A–, B+, B–, O+, O–, AB+, AB–. Iš šių rečiausia yra AB–. Be pagrindinių antigenų, randama daugiau kaip 600 kitų, o jų nebuvimas daugeliui žmonių sudaro itin retas ir gydymui sudėtingas kraujo grupes.
Santrauka
A+ kraujo grupė yra viena iš dažniausių pasaulyje ir ją nulemia tėvų kraujo grupių deriniai. Nors ji neturi patikimo ryšio nei su asmenybės bruožais, nei su mityba, žinoti savo kraujo grupę labai svarbu – ypatingai, jei gali prireikti kraujo perpylimo. Jei nesate tikri dėl savo kraujo grupės, galite pasiteirauti gydytojo dėl testo.













