Emocinis pervargimas yra dažnai paslėptas priešas, kuris gali tyliai įsitaisyti mūsų kasdienybėje. Jo poveikis mūsų protui gali būti aiškiai pastebimas, tačiau dažnai ignoruojama faktas, kad jis gali tiesiogiai paveikti ir mūsų kūną. Nors emocinis ir fizinis išsekimas yra dviejų skirtingų sferų reiškiniai, tarp jų egzistuoja stiprus ryšys. Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kaip emocinis pervargimas gali pasireikšti fiziniais pojūčiais, kas vyksta mūsų kūne, ir kaip galime spręsti šią problemą.
Supratimas apie emocinį pervargimą
Prieš aptariant fizinius pojūčius, svarbu suprasti, kas yra emocinis pervargimas. Tai yra būsena, kai žmogus jaučiasi pervargęs emociniu ir protiniu požiūriu dėl ilgalaikio streso, nedarnumo ar nuolatinės emocinės įtampos. Tai gali kilti dėl darbo, asmeninių santykių, finansinių problemų ar kitų gyvenimo stresorių.
Kaip stresas veikia kūną
Ilgai trunkantis stresas gali sukelti hormoninį disbalansą. Kortizolis, taip pat žinomas kaip „streso hormonas“, tampa pagrindiniu veikėju šiame procese. Jei kortizolio lygis išlieka padidėjęs ilgą laiką, tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tarp jų – uždegimus, svorio augimą, miego sutrikimus ir daug kitų. Organizmas, ilgai būdamas nuolatiniame „kova arba bėk“ režime, tampa pažeidžiamas įvairioms ligoms.
Emocinio pervargimo fiziniai simptomai
Nuovargis ir energijos stoka
Turbūt visiems pažįstamas nuovargis po įtemptos darbo dienos ar sunkaus laikotarpio, tačiau emocinis pervargimas gali sukelti ilgalaikį nuovargį, net ir po gero poilsio. Asmuo gali jausti lėtinį energijos stoką, nes jo organizmas nepriklausomai nenuleidžia kortizolio lygio.
Galvos skausmai ir migrena
Didelis stresas gali sukelti dažnus galvos skausmus ar net migreną. Specialistai nurodo, kad nuolatinė įtampa gali sukelti smegenų kraujagyslių susitraukimą arba išsiplėtimą, kas veda prie skausmo atsiradimo. Be galvos skausmo fiziniai pojūčiai gali būti laikini, bet jie gali tapti lėtine problema per laiką.
Miego sutrikimai
Emocinis pervargimas dažnai siejamas su miego problemomis, tokiomis kaip nemiga ar prastas miegas. Streso hormonai, ypač kortizolis, gali išlaikyti kūną budrų, neleisdami atsipalaiduoti. Dėl to žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, o tai gali pabloginti produktyvumą ir gyvenimo kokybę.
Virškinimo problemos
Nervingumas ir stresas gali turėti tiesioginį poveikį virškinimo sistemai. Simptomai gali būti skrandžio skausmai, pykinimas, vidurių ūmumas arba užkietėjimas. Mokslininkai aiškina, kad stresas gali paveikti žarnyno bakterijų pusiausvyrą, sukelti nervinių ląstelių susijaudinimą bei paveikti virškinimo fermentų išsiskyrimą.
Širdies ir kraujagyslių problemos
Ilgalaikis stresas gali padidinti kraujo spaudimą, didinti širdies ritmą ir prisidėti prie širdies ligų atsiradimo. Kiekviename streso epizode organizmas laikinai padidina kraujo spaudimą, tačiau, jei tai vyksta pernelyg dažnai, rizika širdies ir kraujagyslių ligoms žymiai išauga.
Kaip valdyti emocinį pervargimą
Mindfulness ir meditacija
Įtraukimas kasdienės meditacijos ar sąmoningumo praktikų gali žymiai sumažinti streso lygį. Šios praktikos padeda nuraminti protą, sureguliuoti kvėpavimą ir atkurti dėmesį į dabartinę akimirką, taip mažinant emocinę įtampą.
Fizinė veikla
Reguliari mankšta yra natūralus stresą mažinantis būdas. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kortizolio lygį, išskiria endorfinus, kurie gerina nuotaiką, ir padidiną žmogaus energijos lygį.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Subalansuota mityba su pakankamu kiekiu sveikų maistinių medžiagų, ypač omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti stabilizuoti nuotaiką.
- Tinkamas miego tvarkaraščio laikymasis, siekiant užtikrinti, kad organizmas turėtų pakankamai laiko atstatyti ir sustiprinti imunitetą.
- Socialinių santykių palaikymas yra vienas iš labiausiai pabrėžiamų emocinės gerovės palaikymo būdų.
Mitų paneigimas
Viena iš didžiausių klaidų – manyti, kad emocinis pervargimas yra tik „galvoje“. Tai klaidinantis supratimas, nes emocinis ir fizinis išsekimas yra glaudžiai susiję. Atkreipimas dėmesio į abiejų sričių sveikatą gali padėti užtikrinti geresnę bendrą savijautą.
Galų gale, supratimas, kaip emocijos susijusios su fiziniais pojūčiais, gali padėti geriau valdyti savo sveikatą. Atpažindami ir imdamiesi veiksmų prieš emocinį pervargimą, mes galime ne tik pagerinti savo nuotaiką, bet ir apsaugoti savo kūną nuo ilgalaikio poveikio.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
