Šiuolaikinio gyvenimo tempas dažnai lemia, kad jaučiamės nuolat skubantys, įtemti ir stresuoti. Dažnai neturime laiko sustoti ir atsipalaiduoti. Tačiau vis dažniau mokslininkai ir sveikatos specialistai skatina susitelkti į vieną paprastą, bet veiksmingą techniką – lėtą kvėpavimą. Suprantant, kaip lėtas kvėpavimas ramina mūsų kūną, galima pasiekti geresnę emocinę, psichinę ir fizinę savijautą.
Kaip veikia kvėpavimo lėtėjimas
Lėtas kvėpavimas yra praktika, kurios metu sąmoningai sumažiname kvėpavimo dažnį ir gilumą, siekdami pilnai išnaudoti savo plaučių pajėgumą. Tai yra daugiau nei paprastas įkvėpimas ir iškvėpimas – tai sąmoningas susitelkimas ir protingas kūno rezervų valdymas. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtas kvėpavimas gali padėti reguliuoti autonominę nervų sistemą, kuri kontroliuoja daugelį kūno funkcijų be mūsų sąmoningos įtakos.
Kvėpavimo ir nervų sistemos sąveika
Pasąmoningai veikianti mūsų nervų sistema iš dalies yra atsakinga už tai, kaip reaguojame į stresą, ir kaip greitai galime sugrįžti į ramybės būseną. Lėtas kvėpavimas siunčia signalus į smegenis, kad aplinkos sąlygos yra saugios, kas leidžia kūnui perjungti iš kovos arba bėgimo (fight or flight) reakcijos į labiau atsipalaidavusią būseną. Įrodyta, kad lėtas kvėpavimas mažina kortizolio – streso hormono – lygį organizme, o tai tiesiogiai veikia mūsų sugebėjimą atsipalaiduoti.
Lėto kvėpavimo praktikos nauda
Fizinės naudos
Reguliariai atliekant lėto kvėpavimo pratimus, galima pastebėti nemažai fizinės sveikatos pagerėjimo. Praėjus vos keletui minučių, širdies dažnis gali suretėti, kraujospūdis sumažėti, o tai padeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tobulėjant diafragminiam kvėpavimui, pagerėja deguonies įsisavinimas, kuris svarbus visiems organizmo audiniams ir organams.
Psichologinės naudos
Lėtas ir sąmoningas kvėpavimas ne tik ramina kūną, bet ir teigiamai veikia mūsų psichinę būklę. Daugelis tyrimų rodo, kad šis metodas gali padėti žmonėms kovoti su nerimu, depresija, nemiga ir netgi pranašumu padidinti dėmesio koncentraciją. Kai kvėpavimas tampa sąmoninga veikla, jis kaip meditacijos forma skatina dėmesio sutelkimo lavinimą ir emocinį stabilumą. Tai patvirtina faktas, kad vis labiau populiarėja įvairios kvėpavimo terapijos ir užsiėmimai, kuriose kvėpavimas naudojamas kaip terapinis įrankis.
Kaip pradėti lėtą kvėpavimą
Paprastos praktikos pradžia
Norint naudotis lėto kvėpavimo nauda, nebūtina specialių žinių ar įrangos. Pabandykite pradėti nuo paprastų pratimų namuose arba darbe:
- Raskite ramų vietą, kur niekas neblaškys.
- Sėskite arba atsigulkite patogioje pozicijoje.
- Uždarykite akis ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą.
- Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki keturių.
- Sustabdykite kvėpavimą ir laikykite keturias sekundes.
- Iškvėpkite per burną, skaičiuodami iki šešių ar aštuonių.
- Pakartokite šį ciklą kelis kartus, siekdami ramybės ir atsipalaidavimo jausmo.
Mitų paaiškinimas
Nors lėtas kvėpavimas dažnai siejamas tik su jogomis ar meditacijomis, tiesa yra ta, kad tai gali būti naudinga bet kokiam amžiui ir sveikatos būklei žmonėms. Nereikia sudėtingų pozų ar ilgų treniruočių – tereikia šiek tiek laiko ir pasiryžimo. Be to, lėtai kvėpuoti galima bet kur ir bet kada, todėl šį metodą lengva įtraukti į kasdieninį gyvenimą.
Išvados
Šiais intensyvios energijos ir nuolatinio streso laikais lėtas kvėpavimas randasi kaip paprasta, bet labai naudinga praktika, kuri gali turėti gilų poveikį tiek mūsų kūnui, tiek protui. Tai lengvai pritaikoma technika, kuri gali suteikti ilgalaikį emocinį atsipalaidavimą, fizinę ramybę ir bendrą geresnę savijautą. Skirkite šiek tiek laiko kiekvieną dieną lėtam, sąmoningam kvėpavimui – jūsų kūnas ir protas jums dėkos.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
