Kalbant apie kasdien vartojamus maisto produktus ar kosmetiką, daugelis esame matę sudedamųjų dalių sąrašuose pavadinimą „kalio sorbatas“. Ši chemiškai sukurta medžiaga dažnai naudojama tam, kad produktai kuo ilgiau išliktų švieži, nes ji veiksmingai slopina pelėsių, mielių bei kitų grybų augimą.
Kaip veikia kalio sorbatas?
Kalio sorbatas – kvapo ir skonio neturinti druska, gaunama iš sorbo rūgšties bei kalio hidroksido. Maisto pramonėje jo populiarumas susijęs su tuo, kad šis konservantas neturi įtakos gaminio išvaizdai, kvapui ar skoniui. Be to, jis puikiai tirpsta vandenyje ir veikia kambario temperatūroje, todėl tinka įvairiausiems produktams.
Kokiuose produktuose galima rasti kalio sorbato?
Ši medžiaga naudojama labai plačiai, tad ją galime aptikti daugelyje įprastų produktų:
- obuolių sidre
- konditerijos gaminiuose
- konservuotuose vaisiuose bei daržovėse
- sūriuose
- džiovintoje mėsoje
- džiovintuose vaisiuose
- ledo ir šaldytuose desertuose
- marinuotuose produktuose
- gaiviuosiuose gėrimuose ir sultyse
- vyne
- jogurte
Be maisto produktų, kalio sorbatas taip pat įtraukiamas į kosmetikos, asmens higienos ir net gyvūnų ėdalo sudėtį. Jo dažnai galite rasti akių šešėliuose, šampūnuose ar drėkinamuosiuose kremuose, taip pat kontaktinių lęšių tirpaluose. Gyvūnų ėdale ši priemonė taip pat saugiai naudojama kaip konservantas.
Ar kalio sorbatas yra saugus?
Atsakingos institucijos, tarp jų tarptautinės maisto saugos agentūros, sutaria – kalio sorbatas, tinkamai vartojant, laikomas saugia medžiaga. Patekęs į žmogaus organizmą jis suskyla į vandenį ir anglies dioksidą, ir nesikaupia audiniuose.
Europos maisto saugos tarnyba buvo nustačiusi, kad laikinas leistinas kalio sorbato paros kiekis yra iki 3 mg vienam kūno svorio kilogramui per dieną. Vėliau leistina norma padidinta iki 25 mg vienam kilogramui per dieną, kas suaugusiam žmogui sudarytų maždaug 1,75 gramo. Eksperimentuose su gyvūnais net ir dešimtis kartų didesnės dozės neparodė kenksmingo poveikio.
Ar galimi šalutiniai poveikiai?
Nors kalio sorbatas daugumai yra saugus, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti alerginę reakciją, ypač naudojant odos ar plaukų priežiūros priemones. Tokie atvejai reti, tačiau pasireiškus odos dirginimui ar niežuliui, verta patikrinti, ar naudojamuose produktuose nėra šio konservanto.
Susidūrimas su grynu kalio sorbatu, pavyzdžiui, ruošiant namuose vyną, gali suerzinti odą ar akis. Naudojant maisto priedus, visada lieka minimali taršos rizika sunkiaisiais metalais, nors šiuo metu galioja griežti kokybės standartai, tad rizika menka.
Kaip pasirinkti sau?
Kiekvienam svarbu žinoti, iš ko pagaminti valgomi produktai. Jei norite riboti maisto priedų, įskaitant kalio sorbatą, kiekį racione – vartokite mažiau pramoniniu būdu perdirbtų produktų. Pastebėjus netikėtą alerginį atsaką ar blogą savijautą, verta laikinai atsisakyti gaminių su šiuo priedu ir stebėti, ar simptomai išnyks.
Išvada
Diskusijos apie maisto priedus nuolat kyla, tačiau svarbu vadovautis moksliškai pagrįsta informacija. Tyrimai rodo, kad kalio sorbatas, naudojamas pagal nustatytas normas, daugumai žmonių yra saugus. Vis dėlto, atskirais atvejais gali pasireikšti odos sudirginimas, ypač naudojant kosmetiką ar asmens priežiūros produkciją.
