Po operacijos sumažėjęs kraujospūdis nėra retas reiškinys. Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių – nuo anestezijos poveikio iki netikėto skysčių ar kraujo netekimo. Jei žemas kraujospūdis išlieka ir po kelių dienų namuose, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kraujospūdžio esmė
Kraujospūdis parodo, su kokia jėga kraujas spaudžia arterijų sieneles kiekvieno širdies dūžio metu. Paprastai optimalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Viršutinis skaičius rodo spaudimą, kai širdis pumpuoja kraują (sistolinis spaudimas), o apatinis – kai širdis ilsisi tarp dūžių (diastolinis spaudimas).
Jei rodmenys nukrenta žemiau 90/60 mmHg, laikoma, jog kraujospūdis per žemas – tačiau kiekvieno žmogaus atveju ribos gali šiek tiek skirtis.
Kodėl po operacijos kraujospūdis gali kristi?
- Anestezija. Narkozės metu vartojami vaistai gali daryti įtaką kraujospūdžiui – tiek paties užmigdymo metu, tiek atsigaunant po operacijos. Kai kam kraujospūdis smarkiai sumažėja, todėl gydytojai tuomet skiria papildomų vaistų per lašelinę, kad rodmenys grįžtų į normą.
- Didelis kraujo ar skysčių netekimas. Kai operacijos metu netenkama daug kraujo, organizmas nebegali tinkamai pernešti deguonies į pagrindinius organus – širdį, inkstus, smegenis. Tokiu atveju gali ištikti hipovoleminis šokas, kurio metu kraujospūdis stipriai krenta. Tai neatidėliotina situacija, kai ligoninėse siekiama kuo greičiau atstatyti prarastus skysčius ar kraują.
- Infekcinio šoko rizika. Kartais po operacijos išsivysto sunki infekcija, dar vadinama sepsiu. Dėl uždegimo kraujagyslės ima leisti skysčius į aplinkinius audinius, todėl kraujospūdis pavojingai nukrenta – ši būklė vadinama septiniu šoku. Tuomet gydymas apima antibiotikus, papildomo skysčių tiekimą, atidžią stebėseną ir prireikus specialius vaistus (vazopresorius), kurie susiaurina kraujagysles ir padeda kelti kraujospūdį.
Kaip sau padėti namuose?
Grįžus namo po operacijos, jei kraujospūdis vis dar žemas, galite palengvinti būklę laikydamiesi kelių paprastų patarimų:
- Lėtai keltis. Prieš atsistodami truputį pasėdėkite, ramiai pajudėkite – taip venkite staigaus galvos svaigimo.
- Vengti kavos ir alkoholio. Šie gėrimai gali prisidėti prie dehidratacijos ir dar labiau sumažinti kraujospūdį.
- Valgyti mažesnes, bet dažnesnes porcijas. Kai kuriems kraujospūdis sumažėja pavalgėjus, tad rinkitės dažnesnius, bet lengvus užkandžius.
- Gerti daug skysčių. Pakankamas vandens kiekis padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
- Daugiau druskos. Kartais gydytojas gali patarti padidinti druskos kiekį maiste, bet tokius pokyčius reikia aptarti individualiai su mediku.
Kada susirūpinti?
Itin žemas kraujospūdis kelia grėsmę svarbiems vidaus organams, nes gali pritrūkti deguonies širdžiai ar smegenims. Tokiu atveju dažniausiai būnama gydomi ligoninėje, ypač jei kraujospūdis smarkiai krenta po didelio kraujo netekimo ar širdies problemų.
Didžioji dalis atvejų rimtesnio gydymo nereikalauja – svarbu stebėti savijautą. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, verta pasikalbėti su gydytoju:
- galvos svaigimas
- silpnumas arba nualpimas
- neryškus matymas
- pykinimas
- dehidratacijos požymiai
- šaltas, drėgnas prakaitas
Specialistas padės išsiaiškinti, ar žemas kraujospūdis susijęs su kitomis sveikatos sąlygomis, ar reikalinga medicininė pagalba ar vaistų korekcija.
