BRAT – tai santrumpa, sudaryta iš keturių produktų pavadinimų: bananų, ryžių, obuolių tyrės ir skrudintos duonos. Anksčiau ši mityba buvo gana dažnai siūloma vaikams, kai pasireikšdavo skrandžio ir žarnyno negalavimai, ypač viduriavimas. Tačiau pagal dabartines medicinos žinias dažniau rekomenduojama ne griežta BRAT schema, o platesnė, vadinamoji švelni (neerzginanti) dieta.
BRAT idėja paprasta: šie produktai yra gana neutralūs, lengviau virškinami, o jų sudėtyje paprastai mažiau skaidulų. Manoma, kad tai gali sumažinti žarnyno dirginimą ir laikinai sumažinti tuštinimosi dažnį.
Kodėl BRAT dieta šiandien vertinama atsargiau
Medicinos praktikoje pastebima, kad labai ribota mityba gali būti naudinga tik trumpą laiką, kai žmogus dar sunkiai toleruoja įprastą maistą. Vis dėlto, ilgiau laikantis dietos, kurioje mažai skaidulų, baltymų ir riebalų, didėja rizika negauti organizmui reikalingų maistinių medžiagų ir energijos.
Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros specialistai dažniau renkasi švelnios dietos principus, nes ji leidžia išlaikyti didesnę maisto įvairovę, kartu vengiant produktų, kurie gali dirginti virškinamąjį traktą.
Švelni dieta: kuo ji skiriasi nuo BRAT
Švelni dieta nėra vien keturių produktų sąrašas. Tai mitybos būdas, kai laikinai pasirenkami lengvai virškinami, mažiau dirginantys patiekalai ir pakankamas skysčių kiekis. Tokia dieta paprastai suteikia daugiau maistinių medžiagų nei BRAT, tačiau vis tiek išlieka „lengva“ skrandžiui.
Dažnai renkamasi vadinamuosius „sutraukiančius“ (mažiau skaidulų turinčius) produktus, kurie kai kuriems žmonėms gali padėti, kai vargina viduriavimas, nes išmatos gali tapti tvirtesnės.
Ką dažniausiai galima rinktis
- trapučius ar paprastus sausainius (be daug riebalų ir prieskonių);
- virtas košes, pavyzdžiui, avižinę košę ar manų tipo košes;
- žolelių arbatą arba arbatą be kofeino;
- sultinį;
- rehidratacinius ar elektrolitų gėrimus;
- virtas arba orkaitėje keptas bulves.
Ko paprastai vengti, kol simptomai nurims
- pieno ir pieno produktų;
- kepto, riebaus, labai aštraus ar stipriai pagardinto maisto;
- sunkiau virškinamų baltyminių produktų, pavyzdžiui, riebių mėsos ar žuvies patiekalų;
- žalių daržovių (salotų, brokolių, žiedinių kopūstų ir panašiai);
- rūgštesnių vaisių, pavyzdžiui, citrusinių vaisių ar uogų;
- alkoholio, kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją
Jei per parą savijauta negerėja, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat rekomenduojama kreiptis, jei viduriavimas kartojasi dažnai arba yra labai intensyvus.
Klinikinė patirtis rodo, kad dalį tokių atvejų sukelia virusinis gastroenteritas (vadinamasis „skrandžio virusas“), kuris neretai praeina savaime. Vis dėlto panašius simptomus gali sukelti ir kitos priežastys, kurioms kartais reikia specifinio gydymo, pavyzdžiui:
- bakterinė infekcija;
- parazitai;
- tam tikri vaistai;
- maisto netoleravimas;
- kitos būklės, kurioms gali reikėti skubios medicininės pagalbos.
Net jei atrodo, kad tai tik „skrandžio virusas“, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 2 dienas arba atsiranda dehidratacijos (skysčių trūkumo) požymių.
Dažnesni dehidratacijos požymiai
- sausėjanti burna;
- stiprus troškulys;
- retesnis šlapinimasis;
- nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas;
- tamsesnės spalvos šlapimas.
Skubiau kreipkitės, jei pasireiškia
- stiprus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas;
- kraujingos arba juodos išmatos;
- aukšta temperatūra (apie 38,8 °C ar daugiau);
- vėmimas su krauju arba gelsvai žalsvu turiniu, panašiu į tulžį.
Kūdikiams ir mažiems vaikams rekomenduojama pasitarti su gydytoju, jei vėmimas ar viduriavimas tęsiasi maždaug parą, nes skysčių netekimas jiems gali progresuoti greičiau.
Esmė: ką verta prisiminti po skrandžio negalavimų
Moksliniai duomenys rodo, kad griežta BRAT dieta nėra laikoma geriausiu sprendimu daugeliu atvejų, nors trumpam ji gali būti kaip pereinamasis etapas, kai sunku iškart grįžti prie įprastos mitybos.
Dažniausia problema po viduriavimo ir vėmimo yra ne pats „maisto nevalgymas“, o skysčių netekimas. Todėl svarbiausia – po truputį gurkšnoti skysčius ir, kai tik pavyksta toleruoti, pamažu grįžti prie maisto.
Nors BRAT kaip griežta taisyklė šiandien vertinama atsargiai, kai kurie jos produktai (pavyzdžiui, bananai), taip pat virtos bulvės ir termiškai apdoroti grūdai (ryžiai, avižos) daliai žmonių gali būti tinkami atsigavimo laikotarpiu. Pagerėjus savijautai, verta kuo greičiau pereiti prie įvairios ir subalansuotos mitybos, kad būtų atkurta energija ir maistinių medžiagų atsargos.
