Dažnai girdime, kad gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų organizmui. Įdomu tai, kad perteklinę gliukozę kūnas kaupia glikogeno pavidalu – tai tarsi energijos rezervas, kurį galime panaudoti tada, kai prireikia daugiau jėgų.
Kaip kūnas gauna ir naudoja energiją
Kiekvienam organizmo procesui reikia energijos: raumenims, širdžiai, plaučiams ir ypač smegenims. Šią energiją gauname iš maisto – būtent iš angliavandenių, baltymų bei riebalų. Virškinimo metu šie maisto komponentai suskaidomi į smulkesnes daleles, kurias organizmas lengvai paverčia energija.
Angliavandeniai kūne virsta į paprastąjį cukrų – gliukozę. Būtent ji ypač lengvai panaudojama visoms organizmo ląstelėms. Taip pat dalis gliukozės lieka kraujyje, o jos kiekį organizmas stengiasi išlaikyti pastovų. Gliukozė naudojama tiesiogiai, o likusi dalis virsta atsargine energija – glikogenu.
Ką paprastai reiškia glikogenas?
Glikogenas yra tarsi energijos saugykla – kūnas jį gamina iš gliukozės ir laiko tol, kol prireiks papildomų resursų. Didžiausi glikogeno „sandėliai“ yra kepenyse ir raumenyse. Smegenys taip pat nuolat naudoja didelę dalį gliukozės – 20–25 % viso mūsų poreikio.
Kai kraujyje sumažėja gliukozės, organizmas gali greitai išlaisvinti glikogeną, jį vėl paversdamas į gliukozę. Taip užtikrinama, kad net ir nevalgant ar užsiimant aktyvia veikla, energijos nepritrūktų. Tačiau glikogeno atsargos nėra begalinės ir jų kiekis ribotas.
Iš kur organizmas gauna glikogeno?
Pagrindinis glikogeno „žaliavų šaltinis“ – angliavandeniai. Virškinant jų grandines, išlaisvinama gliukozė, kurios dalis iškart panaudojama, kita – lieka kraujyje, o likusi – paverčiama glikogenu kepenyse ir raumenyse.
Nors mažais kiekiais glikogeno gali sukaupti ir kitos ląstelės, didžioji dalis jo laikoma raumenyse ir kepenyse. Tačiau organizmas negali glikogeno kaupti neribotai – kai atsargos pilnos, papildoma gliukozė gali būti paverčiama riebalais.
Ką reiškia maža glikogeno atsarga?
Vartojant labai mažai angliavandenių, kūnui gali būti sunkiau palaikyti optimalias glikogeno atsargas. Nors energijos galima išgauti iš baltymų ir riebalų, daugelis pastebi, kad tokiu atveju smegenų darbas tampa apsunkintas – gali atsirasti dėmesio stoka, „rūkas“ galvoje ar nuotaikos svyravimai. Smegenims ypač svarbi greitai prieinama energija.
Ar glikogenas virsta riebalais?
Pats glikogenas į riebalus neperdirbamas. Tačiau, jei kūnas gauna daugiau gliukozės nei gali sukaupti glikogeno pavidalu, likutis gali būti paverčiamas riebalų atsargomis. Tai natūralus būdas pasiruošti situacijoms, kai energijos trūksta ilgiau. Be to, papildomai suvartoti baltymai ar riebalai taip pat gali prisidėti prie riebalų sankaupų. Tačiau kai reikia greitos energijos, organizmas pirmiausia naudoja glikogeną – tai efektyviausias būdas greitai suteikti kūnui jėgų.
Apibendrinimas
Gliukozė yra pagrindinis mūsų kūno kuras, ypač svarbus smegenims ir raumenims. Kad energijos nepritrūktų, jos perteklius laikomas glikogeno pavidalu. Taip organizmas užsitikrina, kad bus pasiruošęs reaguoti į skirtingus energijos poreikius – tiek aktyvaus judėjimo, tiek poilsio metu.
Dalį gliukozės, gautos iš maisto, kūnas kaupia „atsargai“ kaip glikogeną. Šis mechanizmas padeda išlaikyti stabilų kraujo cukraus lygį ir užtikrinti efektyvų visų organų darbą net tada, kai tarp valgymų ar aktyvios fizinės veiklos energijos poreikis didėja.













