Kaulų čiulpų edema – tai būklė, kai kaulų viduje, minkštuosiuose kaulų čiulpuose, kaupiasi skysčiai. Šie kaulų čiulpai yra minkštas, sponginis audinys, kuriame vystosi kraujo kamieninės ląstelės. Kai susikaupia per daug skysčio, kaulų čiulpai patinsta. Ši būklė dar žinoma kaip kaulų čiulpų pažeidimas arba kaulų čiulpų pažeidimų sindromas.
Kaulų čiulpų edemos atsiradimo priežastys
Ši būklė dažnai atsiranda dėl įvairių kitų sveikatos sutrikimų arba po traumų. Dažniausiai ją sukelia:
- Įvairios sąnarių ir kaulų ligos, pavyzdžiui, osteoartritas, osteoporozė.
- Traumos, pavyzdžiui, lūžiai ar stiprūs sumušimai.
- Infekcijos, kurios pažeidžia kaulus ar aplinkines struktūras.
Itin dažnai kaulų čiulpų edema nustatoma darant magnetinio rezonanso tyrimą kitai būklei tirti. Nors ši būklė gali sukelti stiprų, varginantį skausmą, daugeliu atvejų ji praeina savaime. Gydymas dažniausiai koncentruojasi į simptomų sušvelninimą.
Kaulų čiulpų edemos rūšys
- Antrinė – išsivysto dėl kitos ligos ar sveikatos problemos. Ši edema gali būti juntama arba nesukelti jokių simptomų, todėl dažnai aptinkama atsitiktinai tiriant kitą ligą.
- Pirminė arba spontaninė – kai nėra aiškios priežasties, bet skausmas išlieka konkretioje vietoje. Ši forma dar vadinama kaulų čiulpų edemos sindromu.
Sindromo ir edemos skirtumai
Kaulų čiulpų edemos sindromas yra reta šios būklės atmaina, kuriai dažniausiai nepavyksta nustatyti akivaizdžios priežasties. Dažniau ši forma pasitaiko vyrams tarp 30 ir 60 metų. Manoma, kad čia gali būti svarbūs rizikos veiksniai kaip padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ar vitamino D trūkumas. Sindromas gali pažeisti vieną ar kelis kaulus, tačiau dažniausiai atsiranda apatinėje kūno dalyje.
Nors kaulų čiulpų edemos sindromas yra glaudžiai susijęs su pačia edema, tai skirtingos būklės, todėl jų diagnozavimui ir gydymui taikomi skirtingi metodai.
Kam gresia kaulų čiulpų edema?
Ši būklė gali vystytis bet kuriam žmogui – nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės. Tačiau rizika didesnė tiems, kurie turi:
- Sąnarių uždegimą (artritą).
- Kaulų vėžį.
- Kaulų infekcijas (pvz., osteomielitą).
- Osteoporozę.
Dažniausios priežastys
Onkologinės ligos
- Aukštas pavojus kyla sergant ūmine mieloleukemija, kai kauluose plinta metastazės, taip pat sergant kondrosarkoma, Ewing sarkoma ar osteosarkoma.
- Spindulinė terapija taip pat gali prisidėti prie šios būklės vystymosi.
Degenaracinių procesų įtaka
- Lėtinėms sąnarių ir audinių būklėms blogėjant (pvz., sergant osteoartritu ar sausgyslių ligomis), didėja tikimybė išsivystyti kaulų čiulpų edemai.
Uždegiminės ir infekcinės priežastys
- Su kaulais ir sąnariais susijusios infekcijos, pavyzdžiui, osteomielitas ar septinis artritas.
Kraujotakos sutrikimai
- Ligoms, kai kaulai ar kiti audiniai negauna pakankamai kraujo ar deguonies (pvz., avaskuliarinė nekrozė ar Charcot pėda), taip pat galima sulaukti šios edemos išsivystymo.
Medžiagų apykaitos sutrikimai
- Sergant Cushingo sindromu, hiperparatiroidizmu, mastocitoze, esant mineralų ar kaulinio audinio pažeidimams dėl lėtinių inkstų ligų, osteomalacijai ar vitamino D trūkumui, didėja edemos rizika.
- Edema dažnai randama klubo ir kelio sąnariuose, kai vystosi osteoporozė.
Uždegiminiai raumenų ir skeleto sistemos procesai
- Ankilozinis spondilitas, entezitas (kai uždegimas apima sausgyslių ir raiščių prisitvirtinimo vietas prie kaulo), psoriazinis artritas, reumatoidinis artritas, kryžmens–klubakaulio sąnarių uždegimas.
Trauminės priežastys
- Kruopščiai stebint užfiksuojama, kad kaulų čiulpų edemą gali lemti tokios traumos kaip priekinio kryžminio raiščio plyšimai, sudėtingas regioninio skausmo sindromas (CRPS), suspaudimo lūžiai, klubo išnirimai, dėl kurių žūsta kaulinis audinys, taip pat bet kokios traumos, ypač ties čiurnos, klubo, kelio ar stuburo sąnariais.
- Dažnos ir stresinės lūžiai, ypač apatinių galūnių srityse, taip pat gali baigtis šia edema.
Kaulų čiulpų edemos simptomai
- Pagrindinis simptomas – tempimo ar spaudimo pobūdžio skausmas pažeisto kaulo srityje.
- Gali pasireikšti patinusius ar sušilusius sąnarius.
- Kai kuriems asmenims simptomų gali visiškai nebūti.
Diagnozavimas ir tyrimai
Nustatant šią būklę, gydytojas pirmiausia įvertins visą ligos istoriją ir atliks išsamų ištyrimą. Dažnai kaulų čiulpų edema nustatoma tiriant gretutinę ligą. Tolesni tyrimai gali būti šie:
- Kraujo tyrimai ieškant uždegimo požymių.
- Kaulų čiulpų biopsija.
- Kaulinio audinio tankio tyrimas (DEXA arba DXA), skirtas osteoporozei nustatyti.
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
- Ultragarsinis tyrimas.
Laikant omenyje, kad rentgeno ar kompiuterinė tomografija neparodo kaulų čiulpų edemų, MRT išlieka vienu svarbiausių diagnostinių įrankių.
Kaulų čiulpų edemos gydymas
Laimei, dažniausiai ši edema linkusi išnykti savaime laikui bėgant. Dažniausiai patariama ilsėtis – tam gali prireikti kelių mėnesių. Siekiant palengvinti simptomus, gydytojas papildomai gali rekomenduoti:
- Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
- Fizines terapijas bei reabilitaciją.
Dėl sudėtingesnių būklių papildomai gali būti taikomos steroidų injekcijos ar net operacija. Vienas efektyvus chirurginis būdas – mažų skylučių gręžimas į pažeistą kaulą, kad sumažėtų spaudimas ir nuslūgtų skausmas.
Kai priežastis – navikiniai susirgimai arba stiprūs pažeidimai, gali būti siūloma kaulų čiulpų transplantacija ar užpildyti gręžtas ertmes specialiais kaulo persodiniais.
Kiek laiko užtrunka pasveikti?
Pasveikimo trukmė priklauso nuo edemos priežasties ir individualios ligos eigos. Dažnai simptomai sumažėja per 4–12 mėnesių, tačiau kai kuriais atvejais kaulų čiulpų edema gali užsitęsti ir iki dvejų metų ar ilgiau.
Rizikos mažinimas ir profilaktika
Konkrečių būdų apsisaugoti, kad neišsivystytų kaulų čiulpų edema, nėra. Visgi svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, jei pajuntate neįprastus simptomus – tai leis greičiau pradėti tinkamą gydymą ir sumažinti galimas komplikacijas.
Gyvenimas su kaulų čiulpų edema
Kai užklumpa ši būklė, ypač svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų – raminti pažeistus kaulus ir vengti per didelių apkrovų.
Jei simptomai atsinaujina ar stiprėja, būtina kuo greičiau pranešti savo gydytojui. Be to, jeigu gydymas neduoda laukiamų rezultatų ar atsiranda nerimą keliančių pokyčių, verta vėl pasikonsultuoti – gydytojas gali pasiūlyti kitokį gydymo planą.
