Kepenų vėžys – tai piktybinis navikas, kilęs kepenyse, kuris kelia rimtą pavojų gyvybei. Kepenys yra didžiausias žmogaus organas, atliekantis daugybę svarbių funkcijų, be kurių išgyventi būtų neįmanoma.
Kepenų vėžio rūšys
Kepenų vėžys gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis vėžys išsivysto tiesiogiai kepenyse, o antrinis – tada, kai į kepenis vėžinės ląstelės atkeliauja iš kitų kūno dalių. Toliau aptarsime pirminį kepenų vėžį.
- Hepatoceliulinė karcinoma (HCC) – dažniausia pirminio kepenų vėžio forma.
- Intrahepatinė cholangiokarcinoma (IHC) – vėžys, išsivystantis kepenų tulžies latakuose ir sudarantis apie 10–20 % visų pirminio kepenų vėžio atvejų.
- Kepenų angiosarkoma – labai reta vėžio rūšis, sudaranti apie 1 % visų pirminio kepenų vėžio atvejų. Šis navikas prasideda kraujagyslių sienelėse ir gali išplisti į kitus organus.
Kepenų vėžio simptomai
Visos trys pirminio kepenų vėžio rūšys dažniausiai pasireiškia panašiais simptomais. Dažniausi požymiai:
- Šlapimo spalvos patamsėjimas arba išmatų pašviesėjimas
- Netikėtas kraujosruvų atsiradimas
- Lėtinis nuovargis
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Kietas guzas ar iškilimas po dešiniuoju šonkaulių lankeliu
- Niežulys
- Apatiškumas maistui, netikėtas svorio kritimas
- Pykinimas, vėmimas
- Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, pilvo pabrinkimas
- Odos ir akių baltymų pageltimas (gelta)
Ankstyvieji įspėjamieji simptomai
Ligos pradžioje dažnai nejaučiama jokių požymių, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei priklausote rizikos grupei. Specialūs tyrimai gali įvertinti kepenų būklę ir funkciją.
Kepenų vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Kepenų vėžys atsiranda tuomet, kai pakinta normalių kepenų ląstelių DNR – tai lemia spartų, nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Įvairios ligos ar kiti veiksniai gali padidinti riziką susirgti kepenų vėžiu, nes jie keičia ląstelės genetinę informaciją.
- Ilgalaikis hepatito B ar C viruso nešiojimas – pagrindinė rizikos priežastis. Šios infekcijos gali sukelti cirozę, o ši – vėžį.
- Pernelyg dažnas ar gausus alkoholio vartojimas
- Metabolinio pobūdžio kepenų suriebėjimas (MASLD)
- Nutukimas
- Antro tipo cukrinis diabetas
- Rūkymas
Kepenų vėžio diagnostika
Norint patvirtinti ar paneigti kepenų vėžio diagnozę, gydytojai surenka informaciją apie simptomus, apžiūri pacientą ir paskiria reikalingus tyrimus:
- Angiografija – leidžia įvertinti kraujagyslių būklę kepenyse.
- Kraujo tyrimai – aptinka vėžio žymenis, įvertina kepenų veiklą.
- Kepenų echoskopija – vizualizuoja kepenų struktūrą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – nustato naviko dydį ir vietą.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – gauti išsamūs kepenų vaizdai.
- ERCP tyrimas – naudojamas tulžies latakų vėžio diagnostikai.
Jei tyrimai rodo vėžį, galimai atliekama kepenų biopsija – tik taip diagnozė patvirtinama galutinai.
Kepenų vėžio stadijos
Vėžio stadija priklauso nuo to, kiek išplitęs navikas, kokia kepenų būklė ir ar yra išplitimas į kitus organus. Neretai taikomas Barselonos klinikinės kepenų vėžio sistema (BCLC), pagal kurią nustatomos stadijos:
- I stadija (arba O/itin ankstyva) – kepenyse yra tik vienas, mažesnis nei 2 cm navikas, normali bilirubino koncentracija kraujyje.
- II stadija (arba A/ankstyva) – vienas navikas iki 5 cm arba keli navikai, kurių kiekvienas – iki 3 cm. Į šią grupę patenka navikai, įsikeroję į kraujagysles.
- III stadija (arba B/tarpinė) – skirtingų dydžių arba daugiau nei vienas navikas, gali būti išplitimas į limfmazgius, stambias kraujagysles ar kitus organus.
- IV stadija (arba C/vėlyva) – metastazės aptinkamos kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar kauluose.
Gydymo galimybės sergant kepenų vėžiu
Kepenų vėžiui gydyti taikomi tiek medikamentiniai, tiek chirurginiai metodai. Konkretus gydymas priklauso nuo vėžio stadijos, išplitimo ir bendros paciento sveikatos būklės. Galimi gydymo variantai:
- Chirurginis naviko arba dalies kepenų šalinimas (hepatiktomija)
- Kepenų persodinimas (transplantacija)
- Naviko šalinimas vietiniais metodais (abliacija)
- Cheminė terapija
- Chemoembolizacija
- Imunoterapija
- Spindulinė terapija
- Radioembolizacija
- Taikinių terapija
Prevencija: kaip sumažinti riziką
Nors pilnai išvengti kepenų vėžio dažnai neįmanoma, yra keletas svarbių žingsnių, galinčių mažinti tikimybę susirgti:
- Pasiskiepykite nuo hepatito B
- Venkite kontaktų su hepatitu C užsikrėtusiais asmenimis, nesidalinkite adatomis, švirkštais
- Atsisakykite rūkymo
- Ribokite ar visiškai atsisakykite alkoholio vartojimo
- Palaikykite sveiką kūno svorį
- Jei priklausote rizikos grupei (sergate kepenų liga, diabetu, turite antsvorio, gausiai vartojate alkoholį), pasitarkite su gydytoju dėl ankstyvos vėžio patikros – kraujo tyrimų ir echoskopijos
Ligos eiga ir prognozė
Kai kuriems žmonėms kepenų vėžys gali būti visiškai išgydomas po sėkmingos kepenų transplantacijos. Tačiau ne visiems pacientams ji gali būti taikoma – dažnai trūksta tinkamų donorų arba paciento sveikatos būklė neleidžia atlikti tokios operacijos.
Kepenų vėžys išlieka sunkiai gydoma liga, tačiau gydymo pažanga leidžia vis daugiau pacientų tikėtis ilgesnio gyvenimo. Ligos prognozė daugiausiai priklauso nuo to, kada pavyksta nustatyti vėžį ir kaip organizmas reaguoja į pasirinktą gydymą.
Statistika rodo, kad praėjus penkeriems metams nuo hepatoceliulinės ar intrahepatinės karcinomos diagnozės, gyvi išlieka apie 21 % pacientų. Ankstyvoje stadijoje (I arba II) penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 37 %. Vidutinėje stadijoje jis sumažėja iki 13 %, o vėlyvoje – tik iki 3 %.
Reikia prisiminti, kad šie rodikliai yra tik apytiksliai, grindžiami žmonių patirtimi ir daug kas priklauso nuo individualių aplinkybių. Jei turite klausimų apie savo situaciją ar norite išsamiau sužinoti apie prognozę, būtinai aptarkite tai su savo gydytoju ar onkologu.