Keratokonusas – tai akių būklė, kai skaidri priekinė akies dalis, vadinama ragena, praranda įprastą apvalią formą ir ima ryškiai išsigaubti į priekį, panašiai kaip kūgis. Ši ragena saugo akį ir dalyvauja formuojant aiškų regos vaizdą. Kitomis akimis žiūrint, vietoj lygios ir reguliarios ragenos paviršiaus susiformuoja kūgio formos išlinkimas, kuris silpnina regėjimą ir apsunkina šviesos sufokusuotumą tinklainėje.
Keratokonusas – kas tai?
Ši liga dažniausiai diagnozuojama paauglystėje arba jauname suaugusiųjų amžiuje – nuo 20 iki 30 metų. Tačiau kai kuriems žmonėms pirmieji ženklai pasireiškia dar vaikystėje, o lengvos formos gali būti nustatytos gerokai vėliau. Ragena laikui bėgant vis labiau įgauna kūgio formą, o pasikeitimai progresuoja keletą metų – jaunesniems žmonėms ši liga paprastai progresuoja sparčiau.
Kaip keratokonusas keičia regėjimą?
Kai ragena deformuojasi į kūgio formą, jos paviršius nebėra lygus. Tai sukelia vadinamąjį nereguliarų astigmatizmą, kuris dažnai nebepataisomas įprastais akiniais. Taip pat, ragenai išgaubiantis, akys tampa trumparegės – žmogui dažnai reikia vis stipresnių akinių, kad matytų aiškiai.
Kaip dažnai pasitaiko keratokonusas?
Manoma, kad kiekvienam 100 000 gyventojų nuo 50 iki 200 žmonių gali išsivystyti ši liga, tačiau tikrieji skaičiai gali skirtis priklausomai nuo regiono.
Keratokonusas: simptomai
- Regėjimas vienoje ar abiejose akyse palaipsniui silpsta (daugeliu atvejų pažeidžiamos abi akys).
- Atsiranda dvejinimasis, žiūrint tik viena akimi.
- Ryškūs šviesos šaltiniai sukelia švytėjimo ratilus (halus).
- Padidėjęs jautrumas šviesai arba fotofobija.
- Vaizdiniai iškraipomi – tiesios linijos atrodo banguotos arba sulenktos, o objektai praranda aiškią formą.
Keratokonusas: priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli šios ligos atsiradimo priežastis vis dar nežinoma. Pastebėta, kad ji gali būti paveldima – kai kuriose šeimose keratokonusas pasikartoja dažniau. Taip pat ligos išsivystymas gali būti susijęs su tam tikromis sveikatos būklėmis. Dauguma žmonių iki ligos pradžios neturi akių traumų, o vienas iš išskirtinių rizikos veiksnių – nuolatinis ir stiprus akių trynimas, kuris pagreitina ligos eigą.
Su kokiomis būklėmis siejamas keratokonusas?
- Atopinis ir alerginis dermatitas
- Alerginė sloga
- Astma
- Tam tikri genetiniai sindromai, pavyzdžiui, Dauno ar Ehlerso-Danlos
- Osteogenesis imperfecta
- Įgimtos akių ligos, tokios kaip aniridija (rašenos nebuvimas)
Galimos komplikacijos
- Ragenos randėjimas – ant ragenos susiformuoja randai
- Ragenos hydropė – staigus ragenos paburkimas dėl susikaupusio skysčio
- Fleischerio žiedai – geležies nuosėdos ragenae sudaro žiedus
- Regėjimo netekimas (gali būti nuo lengvo iki sunkesnio)
Kaip atpažįstamas keratokonusas?
Akių priežiūros specialistas pirmiausia užduos klausimus apie Jūsų sveikatos ir šeimos ligų istoriją, regėjimo pokyčius. Atliekamas detali akių apžiūra, kurios metu gali būti atliekami šie tyrimai:
- Regėjimo aštrumo testas (Snelleno lentelė, foropterio tyrimas regos korekcijos parinkimui)
- Biomikroskopija (plyšinės lempos tyrimas)
- Keratometrija – padeda matuoti ragenos formą ir astigmatizmą
- Ragenos žemėlapio sudarymas (topografija ir tomografija) – išryškina ragenos išgaubimus, kurie būdingi keratokonusui
Keratokonusas: gydymo būdai
Gydymo metodai priklauso nuo ligos stadijos ir sunkumo. Gydytojas padės pasirinkti tinkamiausią būdą iš šių variantų: akiniai, kontaktiniai lęšiai, ragenos žiedo implantai, ragenos pastiprinimas (krosslinkingas), ragenos persodinimas (transplantacija).
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai
Ankstyvojoje fazėje regėjimas dažnai sėkmingai koreguojamas įprastais akiniais ar minkštais kontaktiniais lęšiais. Ligai progresuojant, paprasti akiniai tampa nebeveiksmingi dėl ryškaus ragenos iškraipymo – tuomet prireikia specialių kietųjų kontaktinių lęšių.
Ragenos krosslinkingas
Šis gydymas naudoja ultravioletinių spindulių ir vitamino B2 (riboflavino) lašų kombinaciją, siekiant sustiprinti ragenos pluoštų jungtis. Procedūra padeda sustabdyti ar sulėtinti ragenos iškrypimą, taikant vietinę nejautrą. Po 30 minučių lašinimo akis apšviečiama UV spinduliais dar 30 minučių. Šis metodas padeda ragenai išlaikyti stabilesnę formą.
Implantuojami ragenos žiedai (INTACS)
Maži puslankiai implantai įsodinami į ragenos storį, kad pagerėtų regėjimas arba būtų lengviau pritaikyti kontaktinius lęšius. Procedūra atliekama su vietine nejautra, kai į rageną suformuojami kanalėliai, į kuriuos įdėdami žiedai. Žiedai padeda priplokštinti rageną ir iš dalies sumažinti jos kūgio formą.
Ragenos persodinimas
Jei liga pažengusi stipriai, gali būti siūloma ragenos transplantacija, kai pažeistą rageną pakeičia donorinė audinio dalis. Dažniausiai po tokios operacijos regėjimas gerėja, tačiau galutiniam rezultatui pasiekti reikia daugiau nei metų. Kai kuriems žmonėms po transplantacijos vis tiek prireikia specialių lęšių aiškesniam regėjimui.
Galimos gydymo komplikacijos
Po ragenos krosslinkingo gali pasireikšti:
- Akių skausmas, perštėjimas
- Sausos akys
- Ligos progresavimas
- Infekcija
Po INTACS implantavimo galimos:
- Infekcijos
- Nepageidaujami šviesos efektai (atspindžiai, ratilai)
- Ragenos plonėjimas
Po ragenos persodinimo galimos:
- Persodintos ragenos atmetimas
- Infekcijos
- Padidėjęs akispūdis (glaukoma)
Komplikacijos po akinių ar kontaktinių lęšių naudojimo retos, bet gali atsirasti – jei akyse ima raudonuoti arba dirginti, būtina apie tai informuoti gydytoją.
Atsigavimo po gydymo laikotarpis
Po gydymo atsigavimo trukmė priklauso nuo pasirinkto metodo. Kai kurios procedūros leidžia grįžti prie įprastų veiklų jau po kelių dienų, tačiau po sudėtingesnių gydymų, ypač po transplantacijos, sveikimo periodas gali užtrukti mėnesius ar net ilgiau.
Prevencija
Kol kas nėra būdo visiškai apsisaugoti nuo keratokonuso. Visgi, jeigu turite padidėjusią riziką arba sergate gretutinėmis ligomis, rekomenduojama vengti stipraus ir dažno akių trynimo – tai gali padėti pristabdyti ligos progresavimą.
Ką tikėtis, sergant keratokonusu?
Jei laiku pradėtas gydymas, gyvenimo kokybė dažniausiai išlieka gera net ir turint šį sutrikimą. Kai kuriems asmenims liga progresuoja lėtai ar net visai sustoja, kitais atvejais – progresas būna greitesnis ar sunkesnis. Negalima tiksliai nuspėti, kaip liga elgsis kiekvienu atveju.
Žmonėms, kurių regėjimas labai skiriasi tarp akių, gali pasireikšti pusiausvyros sutrikimai. Apie tokius pojūčius verta pranešti gydytojui – jis gali pasiūlyti sprendimą.
Ar keratokonusas gali sukelti regėjimo praradimą?
Nesigydant, liga stipriai gadina regėjimą – ragena pakinta tiek, kad akiniai, o ypač įprasti kontaktiniai lęšiai, nebepadeda aiškiai matyti. Be to, keratokonusas nesuderinamas su kai kuriomis regėjimo gerinimo operacijomis, pavyzdžiui, lazerine korekcija (LASIK). Jei svarstote apie tokią procedūrą, gydytojas atliks išsamius tyrimus, kad įvertintų riziką. Net menkas keratokonuso buvimas, dažniausiai, yra kontraindikacija tokiai operacijai (nebent kitaip rekomenduoja specialistas).
Kasdienis gyvenimas su keratokonusu
Kreipkitės į gydytoją vos pastebėję regėjimo pokyčių arba netikėtą suprastėjimą. Sergant šia liga, reguliarios konsultacijos ypač svarbios.
Kada būtina nedelsti pas gydytoją?
- Netikėtai staiga pablogėjus regėjimui
- Atsiradus stipriems akių skausmams
- Po atliktos akių procedūros pastebėjus infekcijos požymių – temperatūrą ar pūlingas išskyras iš akies
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar mano atveju keratokonusas galėjo būti nulemtas genetikos?
- Ar man reikėtų atlikti genetinius tyrimus?
- Ar galiu dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis pas akių specialistą?
- Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
- Ar yra pagalbos grupių, skirtų sergantiems keratokonusu?
Ar galima gyventi pilnavertį gyvenimą su keratokonusu?
Nors ši būklė daro įtaką regėjimui, dažniausiai ji netrukdo mėgautis visaverčiu gyvenimu.
Ar keratokonusas reiškia aklumą?
Paprastai keratokonusas nesukelia visiško aklumo. Nebent liga labai smarkiai pažengusi, tuomet gali būti regėjimas tiek blogas, kad atitiktų apibrėžimą „teisiškai aklas“.
