Kiaulytėmis vadinama virusinė infekcija, kuri lengvai plinta tarp žmonių ir sukelia uždegimą tam tikrose seilių liaukose. Ligos pradžia paprastai būna su nesunkiais simptomais: nedidelė temperatūra, galvos skausmas, nuovargis. Tačiau vėliau dažniausiai atsiranda ryški kramtomųjų liaukų (paausinių seilių liaukų) patinimo požymiai – veidas atrodo pabrinkęs, o žandikauliai tampa skausmingi ir išsipūtę.
Kas dažniausiai serga kiaulytėmis
Kiaulytės ilgą laiką buvo dažna vaikų liga, tačiau nuo tada, kai pradėta skiepyti nuo šios ligos, atvejų sumažėjo labai stipriai. Nepaisant to, kartais liga vis dar pasirodo didesnėse žmonių grupėse, pavyzdžiui, mokymo įstaigose, kur daug laiko praleidžiama kartu.
Dažniausiai užsikrečia tie vaikai, kurie nėra gavę skiepų – tai paprastai 2–12 metų amžiaus grupės. Tačiau ir paaugliai, ir suaugusieji nėra visiškai apsaugoti: imunitetas po skiepo per kelerius metus gali sumažėti, todėl retkarčiais kiaulytėmis suserga ir paskiepyti asmenys. Vis dėlto skiepai yra patikimiausia apsauga nuo šios infekcijos.
Kiaulyčių simptomai
Ligos pradžioje simptomai gali būti silpni, o daliai užsikrėtusiųjų jie visai nepasireiškia – tokiu atveju žmogus gali net nežinoti, kad serga. Inkubacinis periodas, t. y. laikas nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių, dažniausiai trunka nuo 7 iki 25 dienų.
- Kūno temperatūros pakilimas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Bendras silpnumas, energijos stoka
- Sumažėjęs apetitas
Maždaug po kelių dienų ima tinti ir skaudėti paausinės seilių liaukos, esančios tarp žandikaulio ir ausų, – dažniausiai ištinsta viena ar abi pusės. Šis patinimas sukelia būdingą “voveriuko skruostų” išvaizdą. Apie 7 iš 10 sergančiųjų pasireiškia būtent toks patinimas.
Svarbu žinoti, kad ne vien kiaulytės lemia paausinių liaukų uždegimą – tą gali sukelti ir kiti virusai ar bakterijos.
Retais atvejais infekcija pažeidžia ir kitus organus, pvz., smegenis, kasą, sėklides arba kiaušides. Dažniausiai tokios komplikacijos pasitaiko vyresniems vaikams ar suaugusiesiems. Pavojingais požymiais laikoma aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, kaklo sustingimas, pilvo skausmai, vėmimas ar traukuliai – jų atsiradus reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus.
Kaip užsikrečiama kiaulytėmis
Pagrindinis sukėlėjas – kiaulyčių virusas, priklausantis paramiksovirusų grupei. Jis plinta per užsikrėtusio žmogaus seiles ar kvėpavimo takų lašelius, kurie pasklinda čiaudint, kosint ar net kalbantis. Taip pat užsikrėsti galima per daiktus, prie kurių prilietus lieka seilių (pavyzdžiui, žaislus, puodelius, šaukštus). Rizika susirgti ypač didelė, kai žmonės ilgą laiką būna uždarose patalpose ar artimai bendrauja – sportuoja, šoka ar bučiuojasi.
- Silpnas imunitetas
- Neskiepyti asmenys
- Keliaujantieji į užsienį
- Gyvenantys bendrabučiuose, bendruomenėse, didesnėse šeimose
Kiaulytės – labai užkrečiama liga
Užsikrėtus kiaulytėmis, žmogus tampa pavojingas aplinkiniams net prieš pasireiškiant liaukų patinimui ir išlieka užkrečiamas dar penkias dienas po patinimo pradžios. Todėl susirgus rekomenduojama vengti kontaktų su kitais asmenimis, neiti į mokyklą ar darželį. Net ir tie, kurie nejaučia simptomų, tačiau nešioja virusą, gali platinti ligą.
Kaip nustatoma ši infekcija
Diagnozuojant kiaulytes, svarbu apžiūrėti žmogų – dažnai užtenka pamatyti būdingą paausinių liaukų patinimą. Gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, jei kyla abejonių dėl diagnozės:
- PGR (polimerazinės grandininės reakcijos) testas: mėginys imamas iš burnos ar gerklės gleivinės ir tiriamas laboratorijoje ieškant viruso
- Kraujo tyrimai gali būti naudingi norint patvirtinti ligą arba atmesti kitas priežastis, kurios sukelia paausinių liaukų uždegimą
Kaip gydomos kiaulytės
Kiaulyčių specifinio gydymo nėra – liga praeina savaime per dvi-tris savaites. Pagrindinis tikslas – palengvinti nemalonius simptomus bei padėti vaikui jaustis geriau. Rekomenduojama:
- Gerti daug skysčių, ypač jei yra karščiavimas
- Skalauti burną šiltu sūriu vandeniu
- Rinktis minkštą, lengvai kramtomą maistą
- Vengti rūgštaus maisto, kuris gausiai skatina seilių išsiskyrimą
- Pasisemti paguodos ledinuku arba lediniu vaisiniu čiulpiniu – tai atvėsina sudirgusią gerklę
- Ant patinusių liaukų dėti šaltą arba šiltą kompresą
- Temperatūrai mažinti ar skausmui lengvinti gali būti naudojami vaistai be aspirino, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas
Reikia vengti duoti vaikui aspiriną, nes sergant virusinėmis ligomis jis gali sukelti pavojingą rezultatą – Reye sindromą, kuris pažeidžia kepenis ir smegenis.
Kiaulyčių prevencija
Nuo kiaulyčių patikimai saugo skiepai, kurie paprastai skiriami kaip kombinuota vakcina nuo tymų, kiaulyčių ir raudonukės (MMR). Dažniausiai vaikams pagal skiepų kalendorių duodamos dvi dozės – pirmąją gauna 12–15 mėnesių, antrąją – 4–6 metų amžiaus.
Nors liga šiais laikais reta, galima išgirsti apie protrūkius bendruomenėse ar mokymo įstaigose. Ypač rizikingos tos vietos, kur žmonės glaudžiai bendrauja. Siekiant užkirsti kelią susirgimams protrūkių metu, kai kuriems žmonėms gali būti rekomenduojama gauti ir trečią skiepo dozę.
Vakcinos saugumas
MMR vakcina yra labai saugi ir efektyvi – nuo kiaulyčių apsaugo maždaug 90 proc. pasiskiepijusiųjų. Didžioji dauguma vaikų šalutinio poveikio nejaučia, jei pasitaiko – dažniausiai tai būna silpnas karščiavimas, bėrimai ar nestiprus skausmas dūrio vietoje.
Labai retai gali pasireikšti alerginė reakcija. Jei po skiepo vaikui atsirado pasunkėjęs kvėpavimas, mieguistumas, odos blyškumas ar švokštimas, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus.
Nesunkiais atvejais, jei vaikas turi peršalimo simptomų ar nedidelę temperatūrą, skiepijimą atidėti nereikia. Tačiau esant rimtesnei ligai, gydytojas gali patarti vakciną nukelti iki visiško pasveikimo. Taip pat svarbu informuoti gydytoją, jeigu:
- Vaikui yra buvę traukulių arba jų pasitaikė šeimoje
- Vartojami vaistai, silpninantys imunitetą
- Yra kraujo ligų
- Buvo stipri reakcija po ankstesnės MMR dozės
Ligos eiga ir galimos komplikacijos
Didžioji dauguma vaikų po kelių savaičių visiškai pasveiksta. Grįžti į mokyklą ar darželius rekomenduojama, kai patinimas sumažėjęs ir nuo jo pradžios praėjo maždaug savaitė.
Pakartotinai susirgti kiaulytėmis yra labai mažai tikėtina, nes persirgus susiformuoja stiprus imunitetas. Vis dėlto, patikimiausias būdas apsisaugoti – nuolat atnaujinti skiepus.
Nors kiaulytės dažniausiai praeina be sunkių pasekmių, kai kuriais atvejais gali kilti rimtesnių sveikatos sutrikimų:
- Sąnarių uždegimas (artritas)
- Kurtumas (negrįžtamas klausos praradimas)
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- Smegenų dangalų uždegimas (meningitas)
- Kiaušidžių uždegimas (oophoritas)
- Sėklidžių uždegimas (orchitas)
- Kasos uždegimas (pankreatitas)
- Skydliaukės uždegimas (tiroiditas)
Nėščiosioms kiaulytės paprastai didesnio pavojaus nekelia, tačiau itin retai gali sukelti komplikacijų: persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažą kūdikio svorį, apsigimimus ar vaisiaus žūtį. Todėl nėščiai moteriai, kontaktavusiai su sergančiuoju, svarbu pasitarti su gydytoju.
Priežiūra namuose
Kai vaikas serga kiaulytėmis, svarbiausia pasirūpinti jo savijauta: užtikrinti, kad gautų pakankamai skysčių, ilsėtųsi, laikytųsi rekomendacijų dėl mitybos ir medikamentų vartojimo. Tai labai užkrečiama liga, todėl būtina vengti kontaktų su kitais, nelankyti ugdymo įstaigų ir nevykti į būrelius ar šventes, kol gydytojas duos leidimą sugrįžti į bendruomenę.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar vaikas gali užkrėsti kitus dar prieš pasireiškiant simptomams?
- Kokios komplikacijos pavojingiausios?
- Ar šis skiepas vaikui tikrai saugus?
- Kaip padėti vaikui lengviau įveikti šią ligą?