Visiems turbūt yra tekę girdėti populiarų mitą, kad nuryta kramtomoji guma nepasišalina iš skrandžio net septynerius metus. Ši istorija kilo greičiausiai dėl to, kad gamintojai gumą apibūdindavo kaip nevirškinamą. Tačiau iš tiesų, ši baimė neturi nieko bendro su tikrove.
Iš kur atsirado pasakojimas apie septynerius metus?
Nors niekas tiksliai nežino, kodėl būtent „septyneri metai“ tapo šio mito dalimi, aišku viena – tai tapo gan sėkmingu būdu atbaidyti vaikus (ir net kai kuriuos suaugusiuosius) nuo įpročio praryti kramtomąją gumą. Tačiau faktai rodo visai ką kita.
Ką iš tikrųjų sudaro kramtomoji guma?
Dauguma gumos sudedamųjų dalių – saldikliai, aromatai, konservantai ar minkštikliai – lengvai suskaidomi mūsų virškinimo sistemos. Vis dėlto pagrindinė gumos masė, dar vadinama gumos baze, tikrai yra nevirškinama.
Ilgą laiką gumai buvo naudojama natūrali medžiaga – čiuklė, išgaunama iš sapodilos medžio sulos. Didėjant paklausai, gamintojai gumos pagrindui vis dažniau ėmė naudoti sintetines medžiagas.
Kas vyksta, kai nuryjate gumą?
Mūsų organizmas geba suskaidyti viską, kas tik gali būti suvirškinta. Tai, kas neįveikiama – pašalinama su išmatomis. Panašiai nutinka su kai kuriais produktais, pavyzdžiui, kukurūzais – jų lukštai iš organizmo keliauja tokie pat, kokie buvo suvalgyti. Toks pat likimas laukia ir nurytos gumos: jei ji maža, organizmas ją pašalins be didesnių bėdų.
Trumpai apie gumos kelią virškinimo trakte:
- Praryjama guma.
 - Ji patenka į stemplę, paskui į skrandį ir plonąją žarną.
 - Maistingosios medžiagos ir cukrus absorbuojami žarnyne.
 - Gumos pagrindas, kuris nesuvirškinamas, keliauja į storąją žarną.
 - Galų gale, kartu su išmatomis pašalinama iš organizmo.
 
Visa ši kelionė dažniausiai trunka ne daugiau kaip savaitę, tad mitas apie septynerių metų laukimą – tikrai pramanytas.
Kodėl vis dėlto nereikėtų nuryti gumos?
Kartais nurijus vieną kitą mažą gabalėlį gumos, problemų nekyla. Vis dėlto nuolat tai darant ar nuryjant didesnį kiekį, galima rimtai pakenkti virškinimo sistemai. Ypač vaikams tai gali būti pavojinga – dideli gumos kiekiai gali suformuoti nesuvirškinamą sankaupą, vadinamą bezoaru, ir užkimšti žarnyną.
- Virškinimo sutrikimai – pilvo skausmai
 - Lėtinis vidurių užkietėjimas
 - Pūtimas, dujų kaupimasis
 - Viduriavimas
 - Burnos gleivinės žaizdelės
 
Kramtomosios gumos pavojai
Guma taip pat gali užspringti, todėl jos duoti mažiems vaikams nerekomenduojama. Pradėti duoti galima tik tada, kai vaikas supranta, jog gumos nereikia nuryti. Be to, per dažnai kramtant gumą, gali varginti žandikaulio ir dantų problemos.
Apibendrinimas
Nuryta kramtomoji guma organizme ilgai neužsibūna. Įprastai per kelias dienas ji pasišalina natūraliai ir jokių ilgalaikių pavojų nesukelia, jei nurytas kiekis nedidelis. Tačiau reguliarus gumos rijimas arba dideli jos kiekiai gali būti žalingi, todėl šio įpročio reikėtų vengti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
			












