Akių drebėjimas, medicinoje žinomas kaip nistagmas, dažnai kelia klausimų tiems, kurie patiria šį fenomeną. Nepaisant to, kad tai gali būti nemalonus pojūtis, pagrindinės priežastys slypi giliai mūsų nervų sistemoje. Dėl sudėtingų neurologinių ryšių ir procesų, užtikrinančių akių judesius, nistagmas tampa intriguojančia tema tiek paprastiems žmonėms, tiek mokslininkams. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kai kuriems žmonėms dreba akys, atskleisime visas detales apie šį reiškinį ir pateiksime neurologų įžvalgas.
Kas yra nistagmas?
Nistagmas yra nevalingas akių judėjimas, kuris gali įvykti įvairiomis kryptimis – tai yra vertikaliai, horizontaliai arba sukiojant akis. Paprastai tai nėra pavojinga gyvybei būklė, tačiau ji gali būti susijusi su regėti sunkumais arba kitais neurologiniais sutrikimais. Nistagmas dažniausiai pastebimas kaip greiti, nenukrypti judesiai, dažnai lydimi galvos ir kaklo pozos pakitimų, siekiant stabilizuoti vaizdą.
Nistagmo klasifikacija ir tipai
Įgimtas nistagmas
Įgimtas nistagmas dažniausiai atsiranda vaikystėje, dažnai pasireiškia per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Įgimtas nistagmas gali būti susijęs su genetika ir dažnai būna paveldimas. Šio tipo nistagmas nėra dažnai susijęs su regos aštrumo praradimu, tačiau vaikams reikia specialios priežiūros, siekiant užtikrinti jų tinkamą regėjimo raidos eigą.
Įgytas nistagmas
Įgytas nistagmas gali atsirasti vėliau gyvenime ir dažnai būna susijęs su neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, insultas, smegenų sužalojimai arba vaistų vartojimas. Įgytas nistagmas gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo pagrindinio sukėlėjo. Klinikiniu požiūriu, įgytas nistagmas gali būti rimtesnis, nes dažniau susijęs su kitais nervų sistemos sutrikimais.
Galimos nistagmo priežastys
Genetiniai veiksniai
Genetiškai paveldimas nistagmas dažnai būdingas šeimose ir yra susijęs su tam tikromis genetinėmis mutacijomis. Genetika turi didelę įtaką tam, kaip formuojasi regėjimo struktūros ir kaip jos veikia visą gyvenimą.
Nervų sistemos sutrikimai
Nistagmas gali būti nervų sistemos sutrikimų rezultatas. Pavyzdžiui, centrinės nervų sistemos pažeidimai, smegenų kamieno sutrikimai arba vidinės ausies problemos gali sukelti nenormalius akių judesius. Tokiu atveju nistagmas tampa laikinas arba gali būti simptomas kito, rimtesnio sveikatos sutrikimo.
Narkotikai ir alkoholis
Narkotinės medžiagos ir alkoholis taip pat gali laikinai sukelti nistagmą, paveikdami nervų sistemos veiklą. Šie poveikiai dažnai yra laikini ir išnyksta, kai medžiaga pašalinama iš organizmo. Vis dėlto, priklausomai nuo vartojimo dažnumo ir kiekio, šie poveikiai gali tapti ilgalaikiais ir sukelti nuolatinius pusiausvyros ar regos sutrikimus.
Sergamosios ligos
Be to, įgytas nistagmas gali būti susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė arba Parkinsono liga. Šių būklių gydymas gali mažinti ir nistagmo simptomus, tačiau kartais nistagmas išlieka kaip šalutinis poveikis.
Diagnostika ir gydymas
Diagnostika
Norint nustatyti nistagmo priežastį, gydytojai atlieka kompleksinį tyrimą, kuris gali apimti akių ištyrimą, neurologinės funkcijos vertinimą, vaizdinius tyrimus (tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija). Tai padeda įvertinti, ar yra struktūrinių pažeidimų smegenyse arba akių srityje.
Gydymo galimybės
Nistagmo gydymas priklauso nuo jo pagrindinės priežasties. Įgimtas nistagmas dažnai nekelia būtinybės intensyvaus gydymo, nors kartais gali būti naudingi regėjimo terapijos metodai, siekiant pagerinti regėjimo funkciją. Įgytas nistagmas gali būti kontroliuojamas vaistais, kurie veikia nervų sistemos funkcijas ar mažina simptomų sunkumą. Kai kuriems pacientams gali būti rekomenduota operacija, siekiant koreguoti akių padėtį arba stabilizuoti galvos laikyseną.
Gyvenimo būdo ir regos sveikatos palaikymas
Tiems, kurie susiduria su nistagmu, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris apima tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ir streso valdymą. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas oftalmologą ar neurologą, siekiant efektyvios kontrolės ir gydymo.
Paisant to, kad nistagmas gali būti ir laikinas, ir nuolatinis, šiuolaikinės medicinos dėka galima didelę dalį pacientų padėti gerinti jų gyvenimo kokybę. Svarbu atpažinti simptomus ir ieškoti kvalifikuotos medicininės pagalbos, siekiant tiksliai nustatyti nistagmo priežastis ir taikyti tinkamą gydymą.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
