Daugelis žmonių patiria gebėjimo atsipalaiduoti stoką, net ir tuomet, kai gyvenimo aplinkybės nekelia streso. Tai gali būti nepatogus ir nerimą keliantis reiškinys, suprantamas kaip nuolatinė įtampa kūne ir prote, net ir ramybės metu. Tačiau kodėl kai kuriems žmonėms taip sunku atsipalaiduoti net tada, kai sąlygų stresui nėra? Šiame straipsnyje analizuosime šio reiškinio priežastis, pateiksime mokslinį paaiškinimą bei rekomendacijas, kaip pagerinti atsipalaidavimo gebėjimą.
Fizinės priežastys: nervų sistema ir hormonai
Mūsų nervų sistema yra viena pagrindinių struktūrų, atsakingų už kūno reakciją į stresą. Centrinė nervų sistema, vadovaujama smegenų, ir autonominė nervų sistema, ypač simpatinė ir parasimpatinė šakos, reguliuoja mūsų „kovok arba bėk” ir „poilsis ir virškinimas” atsakų procesus.
Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema
Kai kuriems žmonėms simpatinė nervų sistema gali būti nuolat aktyvi, net ir nesant išoriniam stresoriui. Tai gali pasireikšti dėl genetikos, ilgalaikio streso ar trauminių patirčių praeityje. Nuolat aktyvus simpatinės nervų sistemos režimas padidina adrenalino bei kitų streso hormonų lygį, todėl net ir ramybės būsenoje šie žmonės gali jaustis neramiai.
Hormoninė pusiausvyra
Hormonai, tokie kaip kortizolis, yra tiesiogiai susiję su nervų sistemos veikimu. Jeigu hormonų pusiausvyra yra sutrikusi, tai gali sukelti pernelyg didelę fiziologinę reakciją į net ir paprastas situacijas. Kai kuriems asmenims, jų organizmas gamina daugiau kortizolio nei būtina, todėl jie negali lengvai atsipalaiduoti.
Psichologiniai veiksniai: emocinės ir kognityvinės priežastys
Atsipalaiduoti gali trukdyti ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai veiksniai. Emocinės bei kognityvinės problemos dažnai yra susijusios su lėtiniu nerimu, depresija ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
Ankstesnė patirtis ir trauma
Žmonės, patyrę traumas ar ilgalaikį stresą gyvenime, dažnai susiduria su sunkumais atsipalaiduoti. Tokia patirtis formuoja jų stress arba nerimo bazinį lygį. Trauma gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė, kaip, pavyzdžiui, ilgalaikis spaudimas darbe ar šeimoje.
Perteklinis mąstymas ir nerimas
Viena dažna priežastis, kodėl žmonės nesugeba atsipalaiduoti, yra nuolatinis minties srautas jų galvoje. Perteklinis mąstymas, nerimą keliančių minčių kartojimas ir problemų analizavimas gali sutrikdyti gebėjimą nurimti ir atsipalaiduoti. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir spręsti tokias psichologines problemas per terapiją ar kitus sveikatos gerinimo metodus.
Sveikatos ir gyvensenos įpročiai
Ne tik fiziniai ar psichologiniai faktoriai, bet ir tam tikri gyvenimo būdo aspektai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui atsipalaiduoti.
Gyvensenos poveikis atsipalaidavimui
Nereguliarios miego valandos, mažas fizinis aktyvumas ar netinkama mityba gali tiesiogiai paveikti gebėjimą atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, kofeino perteklius gali padidinti nervingumą, o cukraus vartojimas gali išbalansuoti energijos lygius ir skatinti staigius nuotaikos pokyčius.
Aplinkos poveikis
Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarpeklis miestas, nuolatinis triukšmas ar perkrautumas, gali sukelti papildomą įtampą asmeniui. Rekomenduojama skirti laiko gamtai, kur gebėjimas atsipalaiduoti gali būti gerokai geresnis, nei miesto šurmulyje.
Sprendimai ir rekomendacijos geresniam atsipalaidavimui
Laimei, yra keletas strategijų ir rekomendacijų, kurios gali padėti žmonėms geriau valdyti stresą ir pagerinti atsipalaidavimą.
Meditacija ir sąmoningumas
Reguliariai praktikuojant meditaciją ar įgyjant sąmoningumo įgūdžių, galima pagerinti gebėjimą kontroliuoti mintis ir sumažinti streso lygį. Tai padeda ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai mažinant kortizolio koncentraciją kraujyje.
Pratimai ir fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumą galima laikyti vienu efektyviausių būdų kovoje su stresu. Treniruočių metu išsiskiria endorfinai, kurie gali veikti kaip natūralūs nuotaikos reguliatoriai. Aktyvumas taip pat mažina kortizolio lygį ir skatina miego kokybę.
Sveika mityba ir poilsis
Subalansuota mityba, kuri apima pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų, gali teigiamai veikti nervų sistemą ir visus organus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad miegas būtų kokybiškas, bent 7–9 valandas per dieną.
Galiausiai, svarbu užsimenamo dėmesio į asmeninius poreikius ir individualią sveikatos situaciją. Jei kasdieniame gyvenime vis dar patiriate sunkumų atsipalaiduojant, verta kreiptis į sveikatos paslaugų specialistus, kurie gali pasiūlyti individualizuotus sprendimus.
Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.
