Retkarčiais spragtelintis ar trakštelintis petys daugeliui žmonių nekelia nerimo. Tačiau jei šis garsas kartojasi dažnai, atsiranda skausmas, šilumos pojūtis, patinimas ar paraudimas, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Peties sąnaryje girdimas „trakštelėjimas“ (mediciniškai dažnai vadinamas krepitacija) ne visada reiškia problemą. Kartais sausgyslės, raumenys ir kaulai judėdami gali sukelti garsą net tada, kai sąnarys funkcionuoja puikiai. Vis dėlto, jei spragsėjimas atsirado po traumos arba jį lydi skausmas, tai gali būti ženklas, kad įvyko patempimas, plyšimas ar net lūžis, kuriam reikia įvertinimo.
Negydomos ar netinkamai prižiūrėtos traumos gali sutrikdyti sudėtingą raumenų ir sausgyslių sistemą, stabilizuojančią petį. Tuomet kartais vystosi vadinamasis „sustingęs petys“ – būklė, kai judesių amplitudė pastebimai sumažėja ir petį tampa sunku išjudinti.
Dažniausios peties spragsėjimo ir trakštelėjimo priežastys
Mentės–krūtinės ląstos bursitas
Tarp kaulo ir minkštųjų audinių yra mažos skysčio pripildytos „pagalvėlės“ – tepaliniai maišeliai (bursos). Jos sumažina trintį ir leidžia audiniams sklandžiau slysti.
Kai bursa uždegama, judesiai gali tapti skausmingi, kartais jaučiamas deginimas ar šiluma, o judinant ranką gali pasigirsti aiškus „spragt“. Ši situacija neretai įvardijama kaip „spragsinčios mentės“ sindromas.
Neteisingai sugiję mentės ar šonkaulių lūžiai
Peties srities kaulai gali lūžti po kritimo, eismo įvykio, kontaktinio sporto ar kitų traumų. Net jei aštrus skausmas seniai praėjo, kartais lieka ilgalaikis pojūtis, kad petyje „girgžda“ ar „spragsi“.
Jei lūžis (net ir nedidelis įtrūkimas) sugijo netinkamai, kaulo paviršiuje gali susiformuoti nelygumai. Tokie „krašteliai“ lengviau kliūva už raumenų ar sausgyslių ir judant sukelia girdimą garsą.
Sąnarinės lūpos (labrumo) plyšimas
Peties sąnario duobutę apjuosia kremzlinis „žiedas“ – sąnarinė lūpa. Ji padeda stabilizuoti sąnarį ir amortizuoja judesius. Ši struktūra gali plyšti dėl pasikartojančios apkrovos, amžiaus pokyčių arba traumos.
Tokio pobūdžio plyšimai dažnai sukelia gana ryškų skausmą. Be to, judinant ranką gali būti girdimas trakštelėjimas ar „girgždėjimas“. Skirtingai nei atsitiktinis spragtelėjimas, labrumo plyšimui būdingesnis nuolatinis diskomfortas beveik bet kokios veiklos metu.
Osteochondroma
Kartais peties srityje (pvz., mentėje ar šonkaulių lanke) gali susiformuoti gerybinė kaulinė išauga – osteochondroma. Ji gali lemti trakštelėjimą pakeliant ranką ar keičiant peties padėtį.
Dažnai tokia išauga ilgą laiką nesukelia jokių papildomų simptomų, tačiau mechaniškai gali „kabinti“ minkštuosius audinius ir sukelti garsą.
Dujų burbuliukai sąnaryje (kavitacija)
Kartais spragtelėjimas atsiranda visiškai nepavojingai – staigiau pajudinus petį ar pasportavus iš sąnarinio skysčio gali „išsiskirti“ dujos, panašiai kaip traškinant pirštus. Tokiais atvejais paprastai nėra nei skausmo, nei kitos ligos požymių.
Osteoartritas
Su amžiumi kremzlė, kuri veikia kaip „tarpinė“ tarp kaulų, gali plonėti ir irti. Kai kremzlės sluoksnis mažėja, kauliniai paviršiai pradeda labiau trintis tarpusavyje, todėl atsiranda girgždėjimas, traškesys ar spragsėjimas.
Toks garsas gali būti vienas iš osteoartrito požymių, ypač jei kartu juntamas sustingimas ar skausmas judant.
Kaip gydoma ir valdoma pasikartojanti peties problema
Gydymas priklauso nuo priežasties: vieniems užtenka poilsio ir paprastesnių priemonių, kitiems reikalingas tikslesnis medicininis ištyrimas ir kryptingas planas. Dažniausiai taikomi metodai:
- kortikosteroidų injekcijos, kai reikia sumažinti uždegimą ir skausmą;
- priešuždegiminiai vaistai;
- kineziterapija (pratimai judesių amplitudei ir stabilumui gerinti);
- manualinė terapija, įskaitant kaulų ir sąnarių korekcijas;
- masažo terapija.
Kai kuriais atvejais gali pakakti nereceptinių skausmą malšinančių vaistų ar namų priežiūros, ypač jei petys tik retkarčiais spragteli ir tai netrukdo kasdieniam gyvenimui.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Peties spragsėjimas pasitaiko dažnai, tačiau svarbu įvertinti lydinčius simptomus. Kreipkitės dėl konsultacijos, jei:
- spragsėjimas tapo dažnas ir nepraeina;
- atsirado skausmas, ypač po traumos;
- pastebite paraudimą, patinimą ar šilumos pojūtį aplink sąnarį;
- peties judesiai ribojasi arba kasdieniai veiksmai sukelia nuolatinį diskomfortą.
Jei petys „kalba“ garsiau nei įprastai, o ypač jei tai lydi nemalonūs pojūčiai, tikslios priežasties nustatymas padeda pasirinkti veiksmingiausią sprendimą ir išvengti ilgalaikių judesio apribojimų.
