Pulsavimas smilkinyje – dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis. Lengvai juntamas, jis gali būti pojūtis, primenantis lengvą dūžį ar ritmą šalia ausies, o kartais – tapti nemaloniu skausmu. Kaip suprasti, kada tai – visiškai natūralu, o kada verta atidžiau stebėti savo savijautą?
Smilkinio pulsas: kas iš tiesų vyksta?
Jūsų smilkinyje eina paviršinė smilkinio arterija, kuri yra išorinės miego arterijos šaka. Būtent jos ritmas dažniausiai ir jaučiamas kaip pulsavimas šioje galvos dalyje.
Pulsą geriausia jausti švelniai prispaudus pirštus virš ir truputį priekyje ausies – ten, kur paprastai guli saulės akinių kojelės. Šioje vietoje arterija yra arčiau odos paviršiaus, todėl kraujo tekėjimo dūžiai aiškiai juntami, ypač jei truputį paspaudžiate.
Kodėl mano smilkinys pulsuoja ir skauda?
Nedidelis pulsavimas – natūralus reiškinys. Tačiau, jei kartu jaučiate spaudimą ar stiprų skausmą, verta įsiklausyti į savo kūno signalus.
Daugeliu atvejų skausmas ir pulsavimas smilkinio srityje siejamas su įvairiomis galvos skausmo rūšimis, kraujotakos pokyčiais ar net kasdieniais išgyvenimais, tokiais kaip stresas ar nuovargis.
Greitas pulsas ir galimos priežastys
Nerimas, fizinis aktyvumas ar stipri emocinė įtampa dažnai sukelia greitesnį širdies plakimą. Kai širdis plaka sparčiau, padidėja kraujo spaudimas, o tai lengvai pasijunta smilkiniuose. Įprastas ramybės pulso dažnis suaugusiems – nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Sportuojant ar patiriant stiprų jaudulį, šis skaičius gali pakilti iki 150 ar net 170 per minutę.
- Kofeinas, nikotinas ar kai kurie vaistai (pvz., dekongestantai) taip pat gali paspartinti pulsą.
- Retais atvejais dažnas širdies plakimas gali rodyti kitus organizmo sutrikimus – pavyzdžiui, mažakraujystę, skydliaukės problemas, gliukozės kiekio kraujyje svyravimus ar vožtuvo nesandarumą širdyje.
Jei jus neramina dažnas pulsas ar patiriate širdies permušimus, patartina pasitarti su gydytoju. Įprastai rekomenduojama atlikti širdies ritmo tyrimą ar išmatuoti kraujospūdį.
Skausmas dėl įtampos ar migrenos
Smilkinių skausmas dažnai yra įtampos galvos skausmo požymis. Tokie skausmai būdingi patyrus stresą, pervargus ar išgyvenant stiprias emocijas, pavyzdžiui, pyktį. Dažniausi simptomai:
- maudimas ar spaudimo jausmas ties smilkiniais
- jausmas, lyg aplink galvą būtų užtempta juosta
- įtempti kaklo ir galvos raumenys
Kai kada gydytojas gali rekomenduoti nereceptinius ar receptinius vaistus ir atsipalaidavimo technikas.
Kita dažna priežastis – migrena. Migrenos metu skausmas būna pulsuojantis, prasideda kaip bukas maudimas, kuris perauga į stipresnį, dažnai plintantį į smilkinius. Migrenai būdingi papildomi simptomai:
- jautrumas šviesai ar garsui
- pykinimas
- vėmimas
Manoma, kad migrena susijusi su pokyčiais cheminių medžiagų pusiausvyroje galvos smegenyse. Dažniausiai gydoma vaistais nuo skausmo, esant poreikiui taikoma biofeedback ar atsipalaidavimo metodai.
Kai reikia rimtesnės pagalbos: temporali arterito požymiai
Nuolatinis, stiprus ir pulsuojantis skausmas smilkiniuose, pagilėjęs lietimo metu, gali būti temporali arterito požymis. Ši liga, dar vadinama smilkinio arterijų uždegimu, sukelia kraujagyslių sienelių uždegimą ir gali sutrikdyti kraujo tekėjimą.
- kankinantis ar stipriai pulsuojantis skausmas
- dažniausiai dingsantis pulsacijos pojūtis toje vietoje
- pakilusi kūno temperatūra
- nuolatinis nuovargis
- prastesnis apetitas
- kartais – regėjimo sutrikimai
Šios būklės metu imuninė sistema atakuoja kraujagyslių sieneles, o to pasekoje susidaro uždegimas. Gali prireikti atlikti kraujagyslės biopsiją diagnozei patvirtinti. Dažniausiai gydoma steroidiniais vaistais.
Kada susirūpinti?
Jei pulsavimas smilkiniuose pasireiškia be stipraus, ilgai trunkančio skausmo ar kitų pavojingų simptomų – dažniausiai tai nėra ligos požymis. Paprasti galvos skausmai, kurie trunka trumpai ir nesikartoja per dažnai, neretai praeina savaime.
Tačiau jei pastebite, kad tokio tipo skausmas tampa lėtinis (t. y. pasireiškia dažniau nei 15 dienų per mėnesį arba trukdo jūsų kasdienai) ar jį lydi papildomi simptomai, vertėtų kreiptis į gydytoją. Tik specialistas gali įvertinti, ar tai nėra rimtesnės būklės požymis, ir paskirti tinkamą gydymą.
