Kontracepcija: būdai, pasirinkimo galimybės, rizika ir veiksmingumas

Kontracepcija, dar kitaip vadinama apsaugos nuo nėštumo priemonėmis, leidžia kontroliuoti, kada pastoti. Šiuo tikslu egzistuoja daugybė skirtingų būdų – svarbiausia gerai suprasti kiekvienos priemonės veikimą, naudojimo būdą ir efektyvumą. Be to, apsauga nuo nėštumo veikia tik tada, kai naudojama teisingai. Kiekvienam žmogui gali tikti vis kitas metodas, todėl verta įvertinti savo poreikius bei gyvenimo būdą prieš priimant sprendimą.

Kaip pasirinkti tinkamą kontracepciją?

Šiuolaikinė kontracepcija siūlo platų pasirinkimą – nuo paprastų, vienkartinių barjerinių metodų iki ilgalaikių ar nuolatinių sprendimų. Sprendžiant, kuris metodas jums tinkamiausias, svarbu atsižvelgti į:

• Paprastumą ir patogumą naudojant.
• Apsaugos nuo nėštumo efektyvumą.
• Apsaugą nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
• Amžių ir bendrą sveikatos būklę.
• Ateities planus dėl nėštumo.
• Galimus šalutinius poveikius ar rizikas.
• Intymumo dažnumą ir partnerių skaičių.
• Diskretiškumo poreikį.
• Kitą papildomą naudą – pavyzdžiui, palengvėjusius menstruacijų simptomus.

Visada verta apie kontracepcijos pasirinkimus pasitarti tiek su partneriu, tiek su sveikatos specialistu – tik tada galėsite pasirinkti optimaliausią būdą.

Kaip veikia skirtingos kontracepcijos rūšys?

Kiekvienas metodas stabdo nėštumą specifiniu būdu. Kai kurie blokuoja spermatozoidų kelią iki kiaušinėlio ar sustabdo ovuliaciją, kiti – keičia gimdos, gimdos kaklelio terpę, kad spermatozoidai negalėtų keliauti ar apvaisinti kiaušinėlio. Pagrindiniai veikimo mechanizmai:

• Spermatozoidų kliūtis kelyje iki kiaušinėlio.
• Ovuliacijos (kiaušinėlio išsiskyrimo) sustabdymas.
• Spermatozoidų veiklos slopinimas ar jų žūdymas.
• Gimdos kaklelio gleivių sutirštinimas, kad spermatozoidai negalėtų praeiti.
• Gimdos gleivinės paruošimas taip, kad apvaisintas kiaušinėlis negalėtų įsitvirtinti.

Kontracepcijos efektyvumas

100 % apsauga užtikrinama tik visiškai nevengiant lytinių santykių. Tačiau dauguma žmonių renkasi ir kitus metodus. Didžiausią efektyvumą suteikia ilgaamžės arba mažai priežiūros reikalaujančios priemonės – pavyzdžiui, kontraceptinės implantai, gimdos spiralės ar sterilizacija. Mažiausiai efektyvūs išlieka natūralūs metodai arba pasitikėjimas tik nutrauktu lytiniu aktu. Dažnai derinami du skirtingi būdai, pavyzdžiui, prezervatyvai kartu su hormoninėmis tabletėmis – taip užtikrinama didžiausia galima apsauga.

Kontracepcijos rūšys

Pirmiausia verta apžvelgti pagrindines kontracepcijos grupes:

• Barjeriniai metodai – fizinės kliūtys, trukdančios spermatozoidams susitikti su kiaušinėliu. Naudojami kiekvienų santykių metu.
• Hormoninės priemonės ir prietaisai – veikia ovuliaciją arba keičia gimdos mikroaplinką. Gali būti trumpalaikio (pvz., tabletės) ar ilgalaikio veikimo (pvz., implantai, spiralės).
• Sterilizacija – chirurginiu būdu atliekami negrįžtami sprendimai, skirti galutiniam vaisingumo nutraukimui. Yra ir moterims, ir vyrams pritaikomų procedūrų.
• Natūralūs, vaisingumo stebėjimu pagrįsti metodai – remiasi žiniomis apie organizmo ciklus norint vengti vaisingų dienų.
• Skubioji (avarine) kontracepcija – galimybė apsisaugoti po neplanuotų ar nesaugių lytinių santykių.
• Lytinių santykių atsisakymas – visiškas vengimas sekso yra vienintelis neabejotinai veiksmingas būdas apsisaugoti nuo nėštumo.

Barjerinės priemonės

Prezervatyvai

Prezervatyvas – tai plona, dažniausiai iš latekso ar plastiko pagaminta mova, kurios viduje surenkama sperma, taip užkertant kelią nėštumui. Nepaisant to, kad prezervatyvai kartais gali plyšti, jie suteikia papildomą apsaugą nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų. Naudojami užmaunant ant erekcijos metu sustandėjusio varpos prieš kiekvienus lytinius santykius. Svarbu naudoti naują prezervatyvą kiekvieną kartą, o vietoje aliejinių tepalų rinktis vandens pagrindo.

Prezervatyvus paprasta įsigyti vaistinėse, prekybos centruose. Jų efektyvumas – apie 85 %, jeigu naudojami teisingai ir neplyšta.

Spermicidai

Spermicidas – tai gelio, kremo ar žvakutės formos medžiaga, kuri veikia spermatozoidus, neleisdama jiems pajudėti ar apvaisinti kiaušinėlį. Kad būtų veiksmingas, spermicidą būtina naudoti pagal instrukciją ir kiekvieno lytinio akto metu įvesti į makštį likus bent 15–30 min iki santykių. Spermicidai galimi be recepto, bet tam tikri preparatai, reguliuojantys makšties pH, prieinami tik su paskyrimu. Naudojant spermicidą vieną, jo veiksmingumas siekia apie 70 %, o naudojant kartu su kitomis barjerinėmis priemonėmis – iki 94 %.

Svarbu žinoti, kad spermicidai nuo infekcijų neapsaugo ir gali padidinti infekcijos riziką dėl gleivinės sudirginimo.

Diafragma

Diafragma – lanksti, daugkartinė, kupolo formos silikoninė ar guminė taurė, įstatoma į makštį ant gimdos kaklelio. Naudojama kartu su spermicidu. Turi būti įstatyta likus 1–2 valandoms iki santykių, o išimama praėjus 6–24 val. po akto. Kai kurias diafragmas reikia specialiai priderinti pas gydytoją, ypač jei keičiasi moters svoris. Yra ir universalaus dydžio variantų.

Diafragmos efektyvumas svyruoja nuo 87 % iki 94 %, jeigu naudojama taisyklingai. Tačiau nuo kai kurių infekcijų ši priemonė neapsaugo.

Gimdos kaklelio gaubtukas

Gimdos kaklelio gaubtukas – nedidelė silikoninė ar guminė taurė, primenanti antpirštį, kuri tvirtai apgaubia gimdos kaklelį. Prieš įstatant būtina patepti spermicidu. Skirtingai nei diafragma, gaubtuką galima palikti makštyje iki 48 val., tačiau jis mažiau efektyvus nei kai kurie kiti barjeriniai būdai. Teisingai naudojant su spermicidu, efektyvumas siekia iki 85 %.

Moteriškas prezervatyvas

Moteriškas prezervatyvas – plastikinis, tepalu padengtas maišelis su žiedeliais abiejuose galuose. Uždengia makšties vidaus dalį ir iš dalies išorę (lytines lūpas), sulaikydamas spermą. Prieinamas be recepto, tačiau efektyvumas mažesnis nei vyriško prezervatyvo – kasmet pastoja apie 21 % moterų, naudojančių šią priemonę.

Kontraceptinė kempinėlė

Makšties kempinėlė yra nedidelis, donutą primenantis gaminys su spermicidu. Prieš lytinį aktą sudrėkinkite ją ir įstatykite į makštį ant gimdos kaklelio. Viena kempinėlė veikia iki 24 valandų ir turi būti paliekama mažiausiai 6 valandoms po akto. Efektyvumas – nuo 76 iki 91 %, priklausomai nuo taisyklingumo ir gyvenimo laikotarpio.

Ši priemonė neapsaugo nuo infekcijų, o ilgiau naudojant gali padidėti makšties uždegimų rizika.

Hormoninės kontracepcijos priemonės

Implantas

Implantas – plonas strypelis, įvedamas po viršutinės rankos oda. Jis lėtai išskiria hormoną progestiną ir veikia apie trejus metus. Šį kontracepcijos būdą renkasi tie, kam svarbu ilgam pamiršti papildomas procedūras. Implantas skiriamas ir įvedamas tik gydytojo, o pašalinti taip pat gali tik specialistas. Šis metodas beveik visiškai apsaugo nuo nėštumo ir yra grįžtamas, tačiau tinka ne visiems dėl galimų šalutinių poveikių (dažniausias – nereguliarūs kraujavimai pradiniais mėnesiais; kai kurios moterys gali visai nebeturėti mėnesinių).

Gimdos spiralė (IUD)

Spiralė – nedidelis, lankstus T formos aparatas, įstatomas tiesiai į gimdą. Yra dvi pagrindinės spiralės rūšys: su variu ir su hormonais (progestinu). Varinė spiralė dažnai padeda nuo nepageidaujamo nėštumo iki 10 metų, tačiau gali stiprinti menstruacijas. Hormoninės spiralės sumažina kraujavimo gausą, pavyzdžiui:

• Veikia nuo 3 iki 7 metų, priklausomai nuo tipo.
• Stipriai sutirština gimdos kaklelio gleives ir plonina gimdos gleivinę, todėl mažėja kraujavimas.

Įdėti spiralę gali tik gydytojas. Tai vienas iš efektyviausių kontracepcijos būdų.

Hormoniniai vaistai: tabletės, žiedas, pleistras

Kontraceptinės tabletės, makšties žiedas ir pleistras – tai preparatai, kuriuose dažniausiai yra dviejų hormonų (estrogeno ir progestino) derinys. Jie sustabdo ovuliaciją. Yra skirtingai vartojamų formų – tabletę reikia gerti kasdien tuo pačiu metu, žiedą keisti kartą per mėnesį, pleistrą – kas savaitę. Tinkamai naudojant šios priemonės gali būti iki 99 % veiksmingos, tačiau realiame gyvenime efektyvumas kiek mažesnis dėl galimų pamiršimų ar netaisyklingo naudojimo.

Be apsaugos nuo nėštumo, galima nauda – reguliarūs, skausmingų simptomų mažinantys ciklai, silpnesnis kraujavimas ar net pagerėjusi odos būklė. Kai kurioms moterims šie preparatai netinka dėl padidėjusios kraujo krešulių rizikos ar kitų nepageidaujamų reakcijų.

Progestino tabletės (minipilulės)

Ši hormoninė kontracepcija sudėtyje turi tik vieną hormoną – progestiną. Minipilulės veikia tirštindamos gimdos kaklelio gleives ir plonindamos gimdos gleivinę. Labai svarbu minipilulę gerti kasdien tuo pačiu metu – tik taip pasiekiamas maksimalus efektyvumas (teoriškai iki 99 %, realiai apie 91 %).

Dažniausia reakcija – nereguliarus kraujavimas, tačiau paprastai šis šalutinis poveikis sumažėja per pusę metų. Tokia kontracepcija ypač rekomenduojama žindančioms moterims arba toms, kurios negali vartoti estrogeno.

Injekcijos (Depo-Provera®)

Tai ilgalaikio poveikio hormoninė priemonė – progesteronas įšvirkščiamas į raumenį kas trys mėnesiai. Šią procedūrą gali atlikti sveikatos specialistas, tačiau kai kuriais atvejais pacientė gali injekciją atlikti ir pati. Šis metodas labai veiksmingas (iki 99 %), tačiau jei skiepijimas nutraukiamas ar praleidžiamas, efektyvumas mažėja. Dalis moterų, naudojančių šius preparatus ilgiau nei metus, visai nebeturi mėnesinių, gali stebėti svorio priaugimą, o vaisingumas po injekcijų gali atsinaujinti vėliau nei naudojant kitus metodus.

Natūralūs vaisingumo stebėjimo metodai

Kalendarinis arba ritmo metodas

Šis metodas remiasi ciklo stebėjimu ir ovuliacijos prognozavimu – galima nustatyti, kuriomis dienomis tikimybė pastoti didžiausia ir vengti lytinių santykių tuo periodu. Reikalinga keletą mėnesių kruopščiai sekti savo menstruacinį ciklą. Efektyvumas nėra didelis – net ir teisingai taikant, tikimybė pastoti siekia 12–25 % per metus.

Cervikalinių gleivių stebėjimo metodas

Tai dar vienas natūralaus šeimos planavimo būdas, kai stebima makšties išskyrų konsistencija. Vaisingu laikotarpiu išskyros yra slidžios, aiškios, tįstančios. Storas ir klampus sekretas reiškia, kad ovuliacija nevyksta. Šis būdas reikalauja daug dėmesio ir tikrumo dėl ciklo pastovumo, efektyvumas svyruoja nuo 75 iki 88 %.

Bazinės kūno temperatūros matavimas

Kiekvieną rytą, neatsikėlus iš lovos, matuojama kūno temperatūra ir registruojamas net nedidelis jos pakilimas, kuris rodo įvykusią ovuliaciją. Po ovuliacijos apie tris dienas galima turėti nesaugių lytinių santykių. Šis metodas nepatikimas, nes ovuliaciją be išankstinio perspėjimo sunku numatyti. Dažniausiai naudojamas kartu su kitais stebėjimo būdais.

Lytinių santykių atsisakymas

Savotiškas kontracepcijos būdas yra visiškas susilaikymas nuo lytinių santykių. Šis sprendimas – vienintelis, kuris užtikrina absoliučią apsaugą nuo nėštumo ir lytiniu keliu plintančių infekcijų.

Niekada leiskite paspaudimui jus priversti imtis lytinių santykių, jei tam nesate pasiruošę.

Skubioji kontracepcija

Kontraceptinės tabletės po lytinių santykių

Skubioji kontracepcija – tabletės, kurias galima išgerti per 120 valandų (5 dienas) po nesaugių santykių. Geriausi rezultatai pasiekiami per pirmas tris dienas. Galingiausia veiklioji medžiaga – ulipristalis, tačiau reikalingas gydytojo receptas. Kiti, su levonorgestreliu, prieinami be recepto.

Poveikis pagrįstas kiaušinėlio išsiskyrimo atidėjimu. Veiksmingumas – iki 90 %, jei geriama laiku. Jei jau įvyko ovuliacija, vaistas nebeveiks. Po tablečių vartojimo menstruacijos gali būti nereguliarios; jei jų nesulaukiate per kelias savaites, verta pasitikrinti dėl nėštumo.

Intrauterinė spiralė kaip skubioji kontracepcija

Abu IUD tipai (vario ir hormoninė) tinkami netikėtai apsisaugojimui per 5 dienas po neplanuotų santykių. Gydytojas spiralę įdeda tik po apžiūros. Tokia priemonė ypač veiksminga, be to, užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo ateities nėštumo.

Sterilizacija

Kiaušintakių šalinimas (salpingektomija)

Per salpingektomijos procedūrą chirurgas visiškai pašalina moters kiaušintakius. Taip užkertamas kelias kiaušinėliui susitikti su spermatozoidu. Šis kelias pasirenkamas vis dažniau, nes sumažina negimdinio nėštumo riziką, bet yra galutinė ir praktiškai negrįžtama priemonė.

Operacija atliekama taikant bendrą nejautrą, per mažus pjūvius pilve (laparoskopiškai). Procentaliai veiksmingumas – beveik 100 %. Prieš nusprendžiant apsisaugoti šiuo būdu, būtina gerai apsvarstyti savo šeimos planavimo sprendimus.

Kiaušintakių perrišimas (tubektomija)

Tubektomijos metu kiaušintakiai perrišami ar užspaudžiami, nenuimant viso kiaušintakio. Šiuo metodu, kaip ir salpingektomijos atveju, nėštumo praktiškai neįmanoma, tačiau, labai retai, gali įvykti negimdinis nėštumas.

Vazektomija

Vazektomija – nedidelė chirurginė procedūra vyrams; perpjaunamos ar užspaudžiamos sėklinės latakai, todėl sperma nebeturi spermatozoidų, ir apvaisinimas negalimas. Procedūra dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje. Po vazektomijos svarbu naudoti papildomą kontracepciją, kol įsitikinama, kad spermoje nebeliko spermatozoidų. Ši procedūra veiksminga beveik visuomet, tačiau neapsaugo nuo lytinių infekcijų.

Renkantis kontracepcijos priemonę, verta įvertinti, kaip ji dera su jūsų gyvenimo būdu, sveikata ir ateities planais. Patikimas apsisaugojimo nuo nėštumo būdas turėtų atitikti jūsų poreikius ir suteikti ramybę dėl savo pasirinkimo.