Kraujas šlapime gali pasirodyti dėl infekcijų, intensyvaus fizinio krūvio ar šlapimo takų ligų. Jei pastebite kraują šlapime, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Dažniausiai hematurija nėra pavojinga gyvybei, tačiau tai gali būti rimtesnės sveikatos problemos ženklas.
Hematurijos tipai
- Matoma hematurija: šlapimas įgauna rausvą, raudoną arba tamsią arbatos spalvą.
- Mikroskopinė hematurija: šlapimas atrodo normaliai, tačiau tiriant mikroskopu randama daug raudonųjų kraujo kūnelių.
Simptomai
Kai kuriems žmonėms kraujas šlapime gali būti nepastebimas ir nesumaišytas su kitais simptomais. Tačiau kai kurie gali patirti tokius požymius kaip:
- Skausmingas šlapinimasis
- Dažnas noras šlapintis
- Staigus poreikis šlapintis
- Pykinimas ir vėmimas
- Karščiavimas ir šaltkrėtis
- Apatinės pilvo ar nugaros dalies skausmas
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėję paraudusį šlapimą, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtos sveikatos problemos požymis.
Priežastys
Kraujas šlapime gali pasirodyti suvalgius tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, burokėlių ar rabarbarų, vartojant fenazopiridiną ar menstruacijų metu. Taip pat hematurija gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- Šlapimo takų infekcija
- Inkstų geldelių uždegimas
- Pūslės uždegimas
- Inkstų, pūslės ar šlapimtakių akmenys
- Padidėjusi prostata
- Šlapimo takų sužeidimai
- Endometriozė
- Inkstų ligos
- Sichelio anemija
- Ilgos distancijos bėgimas ar kontaktinis sportas, galintys sukelti inkstų ar pūslės pažeidimus
- Pūslės, inkstų, šlapimtakių, šlaplės ar prostatos vėžys
Rizikos veiksniai
- Amžius: kraujo šlapime gali pasitaikyti bet kokio amžiaus žmonėms, taip pat vaikams ir paaugliams, tačiau padidėjusi rizika pastebima vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrams dėl padidėjusios prostatos galimybės. Tiek vyrams, tiek moterims didėja ir šlapimo takų vėžio rizika.
- Šlapimo takų infekcija yra dažniausia hematurijos priežastis vaikams.
- Inkstų ligų šeimos istorija.
- Vartojami tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, skausmą malšinantys vaistai arba kraują skystinantys preparatai.
- Kontaktinis sportas arba ilgų distancijų bėgimas.
Diagnostika
- Šlapimo tyrimas
- Šlapimo citologija
- Kraujo tyrimai gali padėti aptikti infekcijas ar ligas, galinčias sukelti kraują šlapime, įskaitant inkstų sutrikimus
- Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar kompiuterinė tomografija, leidžia įvertinti šlapimo takų būklę ir aptikti akmenis ar kitus pokyčius
- Cistoskopija – vienos dienos procedūra, kai tiriama pūslės gleivinė, ieškoma pakitimų
- Inkstų biopsija – atliekama, jei reikia tiksliai diagnozuoti inkstų ligą
Gydymas
Gydytojas gali paskirti antibiotikus šlapimo takų infekcijų atveju, kitus vaistus prostatos padidėjimui gydyti arba smulkinimo procedūrą inkstų akmenims pašalinti.
Profilaktika
Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti hematurijos arba sumažinti jos riziką.
- Gerkite pakankamai vandens, nes didelis skysčių trūkumas didina kraujo atsiradimo šlapime tikimybę
- Meskite rūkyti
- Nevartokite pernelyg daug skausmą malšinančių vaistų
- Venkite itin aktyvaus lytinio gyvenimo
- Saugokitės profesinių pavojų, tokių kaip kontaktas su cheminėmis medžiagomis, metalais, dažais, guma ar radiacija
- Venkite ilgų distancijų bėgimo ir per didelio fizinio krūvio, kurie gali sukelti dehidrataciją ar traumas
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
