Kraujavimo sutrikimai – gana dažna sveikatos problema, kuri paveikia žmogaus gebėjimą krešėti kraujui. Pažeidus kraujagyslę, organizmas pradeda sudėtingą procesą, kad sustabdytų kraujavimą. Tam reikalingos tiek kraujo ląstelės, tiek specialūs krešėjimo baltymai. Kartais šis procesas sutrinka – kraujas ima krešėti per greitai. Toks būklės pavadinimas medicinoje yra hiperkoaguliacija, kitaip dar vadinama trombofilija arba padidintu kraujo polinkiu krešėti.
- 1.Kuo pavojingi kraujo krešėjimo sutrikimai
- 2.Nėštumas ir kraujo krešėjimo sutrikimai
- 3.Dažniausi kraujo krešėjimo sutrikimai
- 4.Kraujo krešėjimo sutrikimo simptomai
- 5.Kodėl atsiranda kraujo krešėjimo sutrikimai
- 6.Kaip diagnozuojami kraujo krešėjimo sutrikimai
- 7.Gydymo galimybės
- 8.Prevencija: ar galima išvengti krešėjimo problemų?
- 9.Ligos eiga ir prognozės
Kuo pavojingi kraujo krešėjimo sutrikimai
Nors kraujo krešuliai yra svarbūs stabdant kraujavimą ir skatinant gyjimą, pernelyg dažnas ar gausus krešulių susidarymas gali kelti grėsmę sveikatai. Žmonės, turintys kraujo krešėjimo sutrikimų, turi didesnę trombozės riziką, t. y. gali susidaryti krešuliai venose arba arterijose.
Kai kraujo krešulys susidaro kraujagyslėse, jis vadinamas trombu arba embolu. Jei krešulys kraujo tėkme nukeliauja į kitą kūno vietą, gali išsivystyti tokios pavojingos komplikacijos kaip giluminė venų trombozė (daugiausia kojose, bet galimos ir kitose vietose – pvz., rankose, kepenyse, žarnyne ar inkstuose). Taip pat kraujo krešuliai gali užkimšti plaučių kraujagysles, sukeldami plaučių emboliją.
Kai trombas susiformuoja arterijoje, padidėja insulto ir infarkto rizika, gali kilti stiprus galūnių skausmas, sunku vaikščioti ar net išsivystyti galūnės netekimo pavojus.
Nėštumas ir kraujo krešėjimo sutrikimai
Krešėjimo problemos gali turėti įtakos nėštumui. Pavyzdžiui, sergant antifosfolipidiniu sindromu, didėja kraujo krešulių ir persileidimų pavojus. Nėštumo metu apskritai padidėja kraujo tūris ir spaudimas, kas dar labiau didina klampumo ir krešulių riziką, net jei genetinių sutrikimų nėra. Dėl šios priežasties nėščiosios net penkis kartus dažniau rizikuoja patirti kraujo krešulius.
Dažniausi kraujo krešėjimo sutrikimai
Yra keli dažniausiai pasitaikantys genetiniai polinkiai į trombozes. Pagrindinės paveldimos problemos – tai faktoriaus V Leideno mutacija ir protrombino (G20210A) geno mutacija. Pastarosios dažniau aptinkamos žmonėms, kurių protėviai yra iš Europos – apie 3–8 % jų nešioja bent vieną faktoriaus V Leideno mutacijos kopiją, tačiau du šią mutaciją turintys asmenys – tik apie 1 iš 5 000. Protrombino mutacija pasitaiko maždaug 1 iš 50 baltaodžių europiečių, o kitose grupėse šios mutacijos retesnės.
Kraujo krešėjimo sutrikimo simptomai
Kraujo krešėjimo sutrikimo požymiai labai priklauso nuo vietos, kurioje susiformuoja krešulys. Tipiniai simptomai gali būti:
- Tinimas, jautrumas ir skausmas kojoje – tai gali būti giluminės venų trombozės ženklas;
- Skausmas krūtinėje ir dusulys – gali signalizuoti apie plaučių emboliją;
- Infarktas ar insultas.
Kodėl atsiranda kraujo krešėjimo sutrikimai
Hiperkoaguliacijos būklę gali lemti tiek paveldimos, tiek įgytos priežastys. Paveldėjus polinkį, žmogus jau gimsta su padidėjusia trombozės rizika. Įgytos priežastys dažniausiai susijusios su operacijomis, traumomis, tam tikrais vaistais ar kitomis ligomis, skatinančiomis kraujo krešulių formavimąsi.
Paveldimos kraujo krešėjimo problemos
- Faktoriaus V Leideno mutacija (dažniausia);
- Protrombino geno (G20210A) mutacija;
- Natūralių krešėjimą stabdančių baltymų (antitrombino, baltymo C, baltymo S) trūkumas;
- Padidėjęs arba nenormalus fibrinogeno kiekis;
- Padidėję VIII, IX, XI faktorių kiekiai;
- Sutrikusi fibrinolizė (krešulių ištirpimas).
Įgytos kraujo krešėjimo problemos
- Antifosfolipidinis sindromas;
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK);
- Vėžys ir kai kurie jo gydymo vaistai;
- Neseniai patirta trauma ar operacija;
- Centrinių venų kateterio įvedimas;
- Nutukimas;
- Nėštumas;
- Estrogenų vartojimas (hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija);
- Ilgas imobilizavimas – ilgos kelionės ar lovos režimas;
- Širdies smūgis, širdies nepakankamumas, insultas ar kitos ligos, dėl kurių sumažėja judėjimas;
- Heparino sukeltas trombocitų sumažėjimas;
- Autoimuninės ligos;
- Ankstesni trombozių ar plaučių embolijų atvejai;
- Kai kurie kraujo ligų tipai – pvz., policitemija vera ar esminė trombocitozė;
- Paroksizminė naktinė hemoglobinurija;
- Lėtinės žarnyno uždegiminės ligos;
- Vitaminų trūkumas (folio rūgšties, B grupės);
- Infekcinės ligos, tokios kaip ŽIV, sepsis;
- Nefrozinis sindromas (baltymų perteklius šlapime).
Kaip diagnozuojami kraujo krešėjimo sutrikimai
Jei žmogui ar jo šeimos nariams pasikartoja trombozės, neįprastu požiūriu susiformuoja krešuliai (pvz., neįprastose vietose – žarnyne ar smegenyse) ar šie įvyksta nejaunam amžiui, rekomenduojama išsamesnė apžiūra. Diagnozės metu renkama išsami asmens ir paveldima ligos istorija. Daugumai žmonių standartinių rizikos veiksnių nepakanka – būtinos specialios analizės.
Indikacijos, kada gali būti skiriami papildomi kraujo tyrimai:
- Artimieji sirgo kraujo krešėjimo ligomis;
- Trombozės atvejis iki 50 metų amžiaus;
- Krešuliai atsiranda neįprastose kraujagyslėse (ranka, kepenys, žarnos, inkstai, smegenys);
- Krešuliai pasikartoja be aiškios priežasties;
- Nuolat kartojasi persileidimai, ypač pradžioje nėštumo;
- Jauname amžiuje prasidėję insultai.
Kokius tyrimus skiria gydytojas?
- Protrombino laiko (PT, INR) tyrimas. Nustato kraujo krešėjimo greitį, svarbus vartojant varfariną.
- Aktyvuoto dalinio tromboplastino laiko (aPTT) tyrimas. Naudojamas stebėti heparino gydymą.
- Fibrinogeno kiekio nustatymas.
- Bendras kraujo tyrimas.
- Genetiniai tyrimai (faktoriaus V Leideno, protrombino mutacijos, baltymų C, S, antitrombino aktyvumas, homocisteino kiekis).
- Antifosfolipidinių antikūnų nustatymas.
- Heparino antikūnų testas (jei vartojamas heparinas ir sumažėja trombocitų kiekis).
Atliekant tyrimus, svarbu, kad juos vertintų specializuotas laboratorijos gydytojas, turintis patirties hematologijoje ar kraujagyslių medicinoje. Geriausia tyrimus atlikti, kai nėra ūmaus trombozinio įvykio.
Gydymo galimybės
Dažniausiai gydyti kraujo krešėjimo sutrikimo reikia tik tada, kai jau yra susiformavęs krešulys kraujagyslėje. Gydymas remiasi antikoaguliantais – vaistais, mažinančiais kraujo krešėjimą ir užkertančiais kelią naujų krešulių susidarymui.
Įprasti antikoaguliantai:
- Aspirinas;
- Varfarinas (geriama tabletė);
- Heparinas (leidžiamas į veną ar po oda);
- Mažos molekulinės masės heparinas (injekcija, leidžiama namuose);
- Fondaparinuksas (injekcija);
- Modernūs tiesioginiai geriamieji antikoaguliantai (pvz., rivaroksabanas, apiksabanas, dabigatranas).
Gydytojas parenka tinkamiausią vaistą, aptaria jų poveikį bei galimus pavojus. Svarbu žinoti, kaip tiksliai vartoti paskirtus vaistus ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Nėščiosioms varfarino vartoti nerekomenduojama – gydymą būtina suderinti su gydytoju.
Mitybos ypatumai vartojant antikoaguliantus
Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, veikimą gali keisti tam tikri maisto produktai – ypač tie, kuriuose gausu vitamino K. Todėl svarbu vengti arba riboti tokius produktus kaip:
- Briuselio kopūstai;
- Špinatai;
- Brokoliai.
Kaip pasirūpinti savo sveikata?
Žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus (ypač varfariną), patartina įsigyti medicininį informacinį apyrankę – nelaimės atveju medikai žinos apie padidintą kraujavimo riziką. Taip pat būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant bet kokius kitus vaistus, nes kai kurie be recepto parduodami vaistai gali keisti antikoaguliantų poveikį. Reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima koreguoti dozę pagal rezultatus.
Prevencija: ar galima išvengti krešėjimo problemų?
Paveldimų kraujo krešėjimo sutrikimų išvengti nepavyks, tačiau tai nereiškia, kad būtinai išsivystys trombozė. Įgytos krešumo problemos dažnai gali būti užkirstos ar sumažintos:
- Kruopščiai pasirinkus nen estrogeninius kontraceptikus ar hormonų terapiją;
- Palaikant sveiką kūno svorį;
- Rūpinantis vitaminų (ypač B grupės ir folio rūgšties) kiekiu organizme;
- Judant – svarbu kelionėse ar po operacijų reguliariai atsistoti ir pajudėti.
Ligos eiga ir prognozės
Kraujo krešėjimo sutrikimas dažnai tampa lėtine būsena, jei jis yra paveldėtas. Tai reiškia, kad visą gyvenimą gali išlikti padidėjusi krešulių rizika, nors pats sutrikimas gali nepasireikšti visiškai, jei vengsite papildomų rizikos veiksnių. Įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai dažniausiai pagerėja išnykus pagrindinei priežasčiai, pavyzdžiui, atsigavus po ilgos kelionės ar susirgimo.
Būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus ir reguliariai lankytis apžiūrose. Jei planuojate operaciją ar nėštumą, būtinai aptarkite savo planus su gydytoju, kad pasirinkti tinkamą prevenciją ir gydymą.
Kreiptis į gydytoją būtina šiais atvejais:
- Vartojant antikoaguliantus, pastebite neįprastą ar gausų kraujavimą, nepaaiškinamus kraujosruvas;
- Įtariate, jog turite giliųjų venų trombozę (pvz., kojos tinimas, skausmas);
- Kai simptomai verčia įtarti insultą ar infarktą – kreiptis nedelsiant.
Pasiteiraukite gydytojo:
- Koks tiksliai kraujo krešėjimo sutrikimas jums nustatytas?
- Kokia gydymo strategija geriausia jūsų atveju?
- Kur galima rasti daugiau informacijos ir palaikymo, susijusio su jūsų būkle?
