Kraujo spaudimo matavimas yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių būdų įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Nors testas užtrunka vos kelias minutes ir dažniausiai atliekamas be jokio diskomforto, jis padeda laiku pastebėti padidėjusio kraujospūdžio ar kitų sutrikimų riziką, kai dar nejaučiami jokie simptomai.
Kada atliekamas kraujospūdžio matavimas
Kraujo spaudimą verta matuoti reguliariai ir namuose, ir gydytojo kabinete. Optimalu spaudimą sekti kasdien tuo pačiu metu – pavyzdžiui, visuomet rytą prieš pusryčius ar vakare, kad rezultatai būtų kuo tikslesni. Šis įprotis ypač svarbus pradedant naujus vaistus nuo spaudimo – kelios dienos matavimų po gydymo pradžios padės įvertinti, ar vaistai veiksmingi.
Likus savaitei iki planuojamos gydytojo apžiūros galima atlikti spaudimo matavimus kelias dienas iš eilės – tai padės gydytojui matyti realius, įprastus jūsų spaudimo rodiklius, nes neretai žmonės stokoja objektyvumo matuodamiesi tik gydymo įstaigoje ar namuose.
- Kardiologai ar šeimos gydytojai spaudimą tikrina, kai norima sužinoti, ar pacientas neturi per žemo ar per aukšto spaudimo.
- Spaudimas stebimas ir gydantis ligoninėje, ir vertinant vaistų veiksmingumą.
- Reguliariai matuoti spaudimą svarbu norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei įvertinti galimas rizikas prieš planuojamas procedūras ar, pavyzdžiui, sporto varžybas.
Kaip veikia kraujo spaudimo matuoklis
Bazinis spaudimo matavimo prietaisas susideda iš pripučiamos manžetės ir manometro (slėgio matuoklio). Užsidėjus manžetę ant žasto, ji užspaudžiama, trumpam sustabdant kraujo tekėjimą. Palaipsniui oro slėgis mažinamas ir stebima, kokiu spaudimu kraujas vėl ima tekėti – tai ir yra pagrindiniai spaudimo rodikliai – sistolinis ir diastolinis spaudimas.
Tiksliausio matavimo taisyklės
- Venkite vartoti kofeino turinčius produktus, rūkyti ar sportuoti bent 30 min. prieš matavimą.
- Išsituštinkite šlapimo pūslę – pilna pūslė gali pakeisti rodmenis.
- Prieš matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes – geriausiai kėdėje tiesia nugara ir abiem kojomis remdamiesi į grindis.
- Ranką laikykite atremtą ant stalo širdies lygyje, raumenis atpalaiduokite.
- Naudokite tinkamo dydžio manžetę – suaugusiems dažniausiai tinka didesnė, o rankovė neturi būti įstatyta tarp manžetės ir odos.
Kraujospūdžio matavimo eiga žingsnis po žingsnio
Matavimo metu aplinka turi būti tyli ir rami – venkite kalbėti ar naudotis telefonu. Jei prietaisas automatinis, tereikia uždėti manžetę, pradėti matavimą ir palaukti, kol prietaisas užfiksuos rezultatus. Rekomenduojama išmatuoti spaudimą du ar tris kartus iš eilės – tarp matavimų darant minutės pertrauką.
Rankinis kraujospūdžio matavimas
- Gydytojai kartais naudoja stetoskopą ir mechaninį manometrą.
- Oro pompa pripučia manžetę, kol rankos arterijose sustoja kraujo tėkmė.
- Palaipsniui leidžiant orą, klausomasi ritmo – pirmas garsas žymi sistolinį spaudimą, kai kraujas pradeda tekėti, o kai garsai išnyksta – diastolinį spaudimą.
- Paprastai šių veiksmų užtenka, tačiau dažnai gydymo įstaigose naudojami automatiniai prietaisai.
Kaip suprasti kraujo spaudimo rodiklius
Kiekvienas kraujo spaudimo matavimas pateikiamas dviem skaičiais, pvz., 120/80 mmHg. Viršutinis skaičius (sistolinis spaudimas) rodo, koks spaudimas arterijose širdies susitraukimo metu, o apatinis (diastolinis) – kai širdis ilsisi tarp dūžių.
- Normalus spaudimas – iki 120/80 mmHg.
- Padidėjęs spaudimas – 120–129/80 mmHg arba mažiau.
- Pirmos stadijos hipertenzija – 130–139 mmHg (viršutinis) arba 80–89 mmHg (apatinis).
- Antros stadijos hipertenzija – 140/90 mmHg arba daugiau.
- Hipertenzinė krizė – daugiau nei 180 mmHg (sistolinis) ir/arba daugiau nei 120 mmHg (diastolinis).
Kiekvieno žmogaus idealus kraujospūdis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, ligų istorijos ar individualios situacijos. Svarbu pasitarti su specialistu, kuris padės nustatyti jums tinkamiausią tikslinį spaudimą.
Kas toliau, jei rodikliai nukrypsta nuo normos?
Vienas padidėjęs rodmuo dar nereiškia, kad esate hipertenzijos pacientas. Šiai diagnozei patvirtinti reikia atlikti matavimus per atskirus vizitus ir remtis nuoseklia duomenų analize.
Nustačius padidėjusį kraujospūdį, gydytojas paskiria individualų gydymą bei parenka vaistus pagal jūsų sveikatos istoriją. Kai kuriems pacientams prireikia net kelių skirtingų medikamentų.
Be vaistų, svarbu koreguoti gyvenimo būdą:
- Palaikyti sveiką kūno svorį.
- Reguliariai aktyviai judėti – bent 150 minučių per savaitę.
- Apriboti druskos kiekį iki 1500 mg per parą.
- Rinktis kuo daugiau pilno grūdo, daržovių ir vaisių, atsisakyti sočiųjų riebalų.
- Nevartoti tabako gaminių.
- Riboti alkoholį iki vieno ar dviejų gėrimų per dieną.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Jeigu kraujospūdžio rodikliai dar kartą matuojant išlieka aukšti, pasitarkite su savo gydytoju. Jei matote skaičius, atitinkančius hipertenzinę krizę, reikia veikti nedelsiant.
Skubi pagalba būtina, jei šalia labai aukšto kraujospūdžio iškyla šie simptomai:
- Dusulys
- Skausmas krūtinėje
- Nugaros skausmas
- Regėjimo sutrikimai
- Sunkumas kalbėti
- Kūno dalies tirpimas
- Galvos skausmas
Per žemas kraujospūdis taip pat gali būti pavojingas. Dažniausi žemo spaudimo požymiai yra bendras silpnumas, svaigulys, galvos lengvumas ar net apalpimas.
Ko tikėtis po kraujospūdžio matavimo?
Baigus matavimą, manžetė nuimama, o vėliau galima grįžti prie kasdienės veiklos – tyrimas neturi poveikio savijautai. Vienintelis laikinas nemalonumas – trumpalaikis spaudimas rankoje matavimo metu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
