Kviečių alergija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių maisto alergijų rūšių. Ši reakcija atsiranda, kai žmogaus imuninė sistema suvokia kviečiuose esančias medžiagas kaip pavojingą grėsmę – tarsi tai būtų bakterijos ar virusai. Nors daugumai žmonių kviečių vartojimas nekelia problemų, alergiškiems asmenims imuninė sistema sureaguoja per stipriai – ir tai gali sukelti net labai pavojingų padarinių sveikatai.
Kas gali susirgti kviečių alergija?
Kviečių alergija pasireiškia tiek vaikams, tiek suaugusiems, nors didesnė rizika iškyla tiems, kurių šeimoje yra ar buvo kitų alergijų. Pastebima, kad tarp visų žmonių kviečių alergija kamuoja nuo 0,2% iki 1,3% populiacijos. Dažnesni ji tarp vaikų – apie 0,4% mažamečių patiria tokią alergiją, tačiau su metais dauguma ją išauga.
Kviečių alergijos poveikis organizmui
Alergija kviečiams sukelia reakciją, kai imuninė sistema į tai, ką jūs suvalgėte ar įkvėpėte, žiūri kaip į alergeną ir pradeda gintis. Gali būti dvi skirtingos reakcijos:
- IgE sukelta reakcija – organizmas ima gaminti antikūnus, vadinamus imunoglobulinu E (IgE), kurie sureaguoja greitai, per kelias minutes ar kelias valandas po sąlyčio su kviečiais. Kartais šiai reakcijai būdinga anafilaksija – itin stipri alerginė būklė.
- Ne IgE sukelta reakcija – reakcija užtrunka ilgiau. Jos pradžia gali būti iki 48 valandų po kontakto su kviečiais. Dažniausiai pažeidžiamas virškinamasis traktas – pavyzdžiui, gali išsivystyti eozinofilinis esofagitas (stemplės uždegimas) ar eozinofilinis gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas).
Kviečių alergijos simptomai
Kiekvienas žmogus į kviečius gali reaguoti skirtingai – simptomai svyruoja nuo lengvų iki itin sunkių. Dažniausi požymiai yra:
- Bėrimas, dilgėlinė, patinimas
- Pilvo spazmai, virškinimo sutrikimai
- Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
- Užgulta ar bėganti nosis, čiaudulys
- Galvos skausmas
- Švokštimas, dusulys
- Anafiliaksija – itin pavojinga reakcija, kuriai būdingas staigus kvėpavimo pasunkėjimas, praradimas sąmonės, silpnumas ar greitas širdies plakimas, spaudimo kritimas, veido, liežuvio, gerklės pabrinkimas, išplitusi dilgėlinė ar net sąmonės netekimas.
Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Simptomai gali atsirasti nuo kelių minučių iki 48 valandų po kviečių vartojimo – viskas priklauso nuo individualaus jautrumo ir alergijos stiprumo.
Kas sukelia alergiją kviečiams?
Alergiją sukelia keturių tipų kviečių baltymai – albuminai, gliadinai, globulinai ir glitimas. Visų jų organizmas gali neatpažinti kaip savų ir sureaguoti neadekvačiai stipriai. IgE sukelta alergija dažniausiai išsivysto ankstyvame amžiuje, bet yra ir tokių atvejų, kai jautrumas atsiranda bėgant laikui. Svarbu žinoti, kad šia alergija neužsikrečiama – ji nėra užkrečiama kitiems žmonėms.
Kaip nustatoma kviečių alergija?
Kviečių alergijai diagnozuoti reikia specialių alergologo tyrimų. Dažniausiai gydytojas išsamiai apklausia dėl simptomų, šeimos alergijų, kitų alerginių ligų, naudojamų vaistų ir paprašo vesti mitybos dienoraštį. Tai padeda tiksliau įvertinti rizikas ir atpažinti galimus alergenus.
Diagnozavimo metodai paprastai apima:
- Odos dūrio (prikų) testą – ant odos tepamas tirpalas su kviečių baltymais, o oda itin plonai duriama. Reakcija – paraudimas ar iškilusios dėmelės – išryškėja jau po 15 minučių.
- Kraujo tyrimą (IgE) – iš venos paimamas kraujo mėginys ir laboratorijoje tikrinamas IgE antikūnų kiekis, kurie reaguoja į kviečių baltymus. Rezultatų dažniausiai laukiama apie savaitę.
- Palaipsnis valgomosios apkrovos testas – kartais, jei kiti tyrimai neduoda aiškios informacijos, alergologas pasiūlo kontroliuojamomis sąlygomis suvartoti mažus kviečių kiekius ir stebi, kaip reaguoja organizmas. Šis metodas taikomas tik tada, kai alerginė reakcija vertinama kaip nedidelės ar vidutinės rizikos.
Kviečių alergijos valdymas ir gydymas
Šios alergijos kol kas neįmanoma visiškai išgydyti, nors maždaug 66% vaikų laikui bėgant ją išauga. Svarbiausia – vengti kviečių produktų ir atidžiai stebėti sudėtines produktų etiketes. Reikia atsiminti, kad kviečių galima rasti ne tik maiste, bet ir kai kuriuose kosmetikos, higienos reikmenyse ar žaisluose. Maisto gamybos metu kviečiai gali patekti į kitus produktus per bendras linijas, todėl verta ieškoti etiketes, kur nurodyta „gali būti kviečių likučių“.
Dažniausi kviečių šaltiniai:
- Kepiniai – duona, pyragai, sausainiai, bandelės.
- Pusryčių dribsniai.
- Makaronai, picos tešla, kuskusas.
- Dešrelės ir rūkytos mėsos gaminiai.
- Maltos grūdinės gėrimų rūšys ir kvietinis alus.
- Baltymų miltai (universalūs, šlifavimo ir kt.).
- Seitanas – dažnas vegetariškoje ir veganiškoje mityboje.
Medikamentai ir reagavimas į simptomus
Nedidelio ar vidutinio sunkumo kviečių alergijos simptomams palengvinti dažniausiai skiriami antihistamininiai preparatai ar kortikosteroidai, padedantys sumažinti uždegimą ar simptomų stiprumą. Daugelio šių vaistų poveikį galima pastebėti per pirmąją valandą. Tačiau anafilaksijos atveju būtina turėti epinefrino švirkštimo priemonę (adrenaliną), kuri padidina išgyvenimo tikimybę – šis vaistinis preparatas pradeda veikti beveik iškart, kai suleidžiamas į šlaunies raumenį.
Kaip apsisaugoti nuo kviečių alergijos?
Pagrindinė apsaugos priemonė – griežta kviečių vengimo taktika, tiek maiste, tiek kitose priemonėse, kurios gali susidėti iš kviečių baltymų ar jų likučių. Visada kruopščiai tikrinkite galutinio produkto sudėtį, o esant neaiškumų – pasirinkimą atidėkite arba pasitarkite su gamintoju.
Gyvenimas su kviečių alergija
Kviečių alergija kartais gali apsunkinti kasdienybę, nes simptomų stiprumas ir forma ne visada nuspėjami. Visgi, laikantis atsargumo, galima gyventi pilnavertį gyvenimą. Rekomenduojama bendrauti su mitybos specialistais bei naudotis parama, kurią teikia įvairios alergiškiems skirti bendruomenės ar organizacijos.
Vaikai alergiją kviečiams dažniau išauga nei suaugusieji – manoma, kad ilgainiui apie 80% mažamečių iki 16 metų šios alergijos netenka.
Kada kreiptis medicininės pagalbos?
Jei kviečių suvalgius vis pasireiškia simptomai, būtina pasitarti su gydytoju. Ypatingai atidūs būkite, jei pasireiškia anafilaksijai būdingi simptomai – tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į skubią medicinos pagalbą.
Svarbūs klausimai gydytojui
- Kaip nustatoma, kad turiu kviečių alergiją?
- Kiek stipri mano alergija – lengva, vidutinė, sunki?
- Kokius vaistus patartumėte vartoti?
- Ar galite išvardyti visus galimus siūlomų vaistų nepageidaujamus poveikius?
- Kur rasti paramos grupių ar dietologo pagalbą žmonėms, gyvenantiems su kviečių alergija?
Kuo kviečių alergija skiriasi nuo glitimo jautrumo ir celiakijos?
Dažnai painiojamos sąvokos – kviečių alergija ir „glitimo alergija”. Iš tiesų tokio dalyko kaip glitimo alergija nėra; kai kurie šį terminą naudoja vietoj celiakijos, tačiau pastaroji – autoimuninė liga, kai po glitimo vartojimo pažeidžiama plonosios žarnos gleivinė. Celiakija pasireiškia kaip imuninė reakcija į kviečiuose, rugiuose bei miežiuose randamą baltymą, dėl ko sugadinamos žarnyno, atsakingos už maistingųjų medžiagų pasisavinimą, plaukeliai.
Kviečių alergija – tai imuninė reakcija į bet kurį kviečių baltymą, kuri gali vykti per IgE arba ne IgE mechanizmus, o glitimo netoleravimas glitimo neskaidymo problema, sukelianti virškinimo sistemos nusiskundimus, bet nesusijusi su alergine reakcija. Simptomai vystosi ir pasireiškia labai skirtingai – nuo nuovargio, pykinimo ar pilvo pūtimo iki rimtesnių imuninės sistemos sutrikimų (celiakijos atveju).
Žinant skirtumus, lengviau pasirinkti tinkamą gydymą, stebėti simptomus ir išvengti netikėtų sveikatos sutrikimų kasdienybėje.
