Leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra būtini organizmo imuninės sistemos veiklai, saugant jį nuo infekcijų. Jie keliauja per kraują ir audinius, reaguodami į pažeidimus bei ligas, veikdami kaip pirmoji gynybos linija prieš pavojingus patogenus.
Kaip leukocitai apsaugo organizmą?
Leukocitai padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Jie atlieka svarbų vaidmenį, aptikdami infekcijos židinius ir siųsdami signalus kitiems leukocitams, kad šie atvyktų į pažeistą vietą. Kai leukocitai susirenka infekcijos židinyje, jie gamina antikūnus, kurie prisijungia prie patogenų ir juos neutralizuoja.
Kur randami leukocitai?
Leukocitai nuolat cirkuliuoja kraujyje ir, jei aptinka infekciją ar uždegimą, pereina per kraujagyslių sieneles į pažeistus audinius.
Kaip atrodo leukocitai?
Nepaisant savo pavadinimo, leukocitai neturi spalvos. Po dažymo mikroskopu jie gali atrodyti šviesiai violetiniai arba rausvi. Jie yra apvalios formos ir turi aiškiai matomą branduolį.
Kokio dydžio yra leukocitai?
Leukocitai yra labai maži ir gali būti matomi tik mikroskopu.
Kiek leukocitų yra organizme?
Leukocitai sudaro apie 1% viso kraujo tūrio. Organizme yra daugiau eritrocitų nei leukocitų.
Kaip formuojasi leukocitai?
Leukocitai gaminami kaulų čiulpuose, kurie yra minkštasis audinys kaulų viduje. Kai kurie leukocitų tipai – T limfocitai – subręsta užkrūčio liaukoje, o B limfocitai vystosi limfmazgiuose ir blužnyje.
Leukocitų tipai ir jų funkcijos
Yra penki pagrindiniai leukocitų tipai:
- Neutrofilai – naikina bakterijas, grybelines infekcijas ir pašalina svetimkūnius.
- Limfocitai – sudaro T ląsteles, natūralias žudikes ir B ląsteles, kurios gamina antikūnus kovai su virusais.
- Eozinofilai – naikina parazitus, vėžines ląsteles ir padeda organizmui reaguoti į alergines reakcijas.
- Bazofilai – dalyvauja alerginėse reakcijose, sukeldami čiaudulį, kosulį ar slogą.
- Monocitai – valo organizmą, šalindami pažeistas ar mirusias ląsteles.
Kokios dažniausios leukocitų problemos?
Jei leukocitų skaičius yra per mažas, organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms (leukopenija). Jei jų kiekis per didelis (leukocitozė), tai gali būti infekcijos, uždegimo arba rimtos ligos, tokios kaip leukemija, požymis.
Kokie simptomai rodo leukocitų sutrikimus?
Per didelis arba per mažas leukocitų kiekis gali pasireikšti tokiais simptomais:
- Karščiavimas, kūno skausmai ir drebulys.
- Negyjančios, pūliuojančios ar paraudusios žaizdos.
- Dažnos infekcijos.
- Ilgai trunkantis kosulys ar dusulys.
Kiek leukocitų turėtų būti kraujyje?
Kiekvieną dieną žmogaus organizmas pagamina apie 100 milijardų leukocitų. Normalus leukocitų kiekis kraujyje yra nuo 4 000 iki 11 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo.
Kaip nustatomas leukocitų kiekis?
- Bendras kraujo tyrimas (CBC) – pagrindinis testas, kuris skaičiuoja leukocitus ir kitus kraujo komponentus.
- Leukocitų skenavimas – naudojamas aptikti infekcijas ar pūlinius organizmo audiniuose. Atliekamas pažymint leukocitus radioaktyviu izotopu ir sekant jų judėjimą organizme.
Kas sukelia per mažą leukocitų skaičių?
Leukocitų trūkumas gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- Kaulų čiulpų nepakankamumas (aplazinė anemija).
- Kaulų čiulpų pažeidimas dėl vėžinių ląstelių (leukemija).
- Cheminė ar radiacinė terapija.
- B12 vitamino trūkumas.
- ŽIV/AIDS infekcija.
Jei kraujo tyrime leukocitų skaičius yra mažesnis nei 4 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo, diagnozuojama leukopenija.
Kas sukelia per didelį leukocitų kiekį?
Leukocitozė gali atsirasti dėl šių priežasčių:
- Autoimuninės ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas).
- Virusinės infekcijos (mononukleozė).
- Bakterinės infekcijos (sepsis).
- Kūno sužalojimai ar stiprus stresas.
- Leukemija arba Hodžkino limfoma.
- Alerginės reakcijos.
Jei kraujo tyrime leukocitų skaičius viršija 11 000 ląstelių viename mikrolitre kraujo, nustatoma leukocitozė.
Leukocitų sutrikimų gydymas
Leukocitų kiekio problemų gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės ir ligos sunkumo. Galimi gydymo būdai:
- Vitaminų papildai, jei leukocitų kiekis sumažėjęs dėl vitaminų trūkumo.
- Antibiotikai, jei sutrikimas susijęs su infekcija.
- Kaulų čiulpų transplantacija, jei sutrikimas susijęs su jų nepakankamumu.
- Kraujo perpylimas, jei kraujo ląstelių kiekis yra per žemas.
- Kamieninių ląstelių transplantacija, siekiant atkurti sveiką kraujodaros sistemą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
