Ligų baimės sutrikimas – tai psichologinė būklė, kai žmogų nuolat kamuoja mintys apie rimtą ligą, net jei tam nėra objektyvių požymių. Šis nerimas dažnai pasireiškia neadekvačiai – net ir atlikus daugybę medicininių tyrimų, gautas sveikų rezultatų patvirtinimas nesumažina baimės. Anksčiau ši būklė daugeliui geriau žinoma kaip hipochondrija, tačiau šiandien vartojamas terminas „ligų baimės sutrikimas“.
Ligų baimės sutrikimo tipai
Šis sutrikimas pasireiškia skirtingai – vieni žmonės dažnai lankosi pas gydytojus, nuolat prašydami tyrimų, o kiti stengiasi jų vengti iš baimės, kad bus nustatyta liga ar kad jų simptomai nebus suprasti rimtai. Šios dvi grupės vadinamos „medicinos ieškotojais“ ir „medicinos vengiančiaisiais“. Abi grupės patiria didelį nerimą dėl savo sveikatos, tačiau jų elgesys skiriasi.
Kaip paplitęs šis sutrikimas
Ligų baimės sutrikimas yra labai retas ir pasitaiko maždaug vienam iš tūkstančio suaugusiųjų. Dažniausiai jis prasideda ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir gali lydėti ilgus gyvenimo metus.
Ligos baimės sutrikimo simptomai
Žmonės, gyvenantys su šiuo sutrikimu, nuolat nerimauja dėl rimtos ligos grėsmės. Dažnai jie pernelyg jautriai reaguoja į normalius kūno pojūčius ar nežymius negalavimus. Simptomų sąrašas gali būti įvairus, tačiau dažniausi yra šie:
- Vengimas žmonių ar tam tikrų vietų dėl galimų infekcijų ar užsikrėtimo baimės.
- Nuolatinis informacijos apie ligas ir simptomus paieškos internete ar kituose šaltiniuose.
- Sveikatos būklės ir kūno signalų stiprus išgyvenimas – nedidelis kosulys prilyginamas sunkiai plaučių ligai.
- Didelis nerimo lygis dėl savo sveikatos.
- Dėmesio fiksavimas į organizmo veiklą, pavyzdžiui, širdies ritmą ar kvėpavimą.
- Pernelyg dažnas kalbėjimas apie savijautą ir simptomus su artimaisiais ar draugais.
- Pastovus savo sveikatos tikrinimas – kūno temperatūros ar kraujospūdžio matavimai.
- Dažnas prašymas patvirtinti artimųjų, jog su sveikata viskas gerai.
- Nejausmas komforto net ir natūralių kūno funkcijų, tokių kaip prakaitavimas ar dujų susidarymas, atveju.
Ligos baimės sutrikimo priežastys
Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto šis sutrikimas. Rizika didėti gali jei vaikystėje patirta sunkesnių ligų ar traumų, augo aplinkoje, kur dažnai sirgo artimieji. Taip pat reikšmę turi šeimoje pasitaikantis nerimas ar kiti emociniai sutrikimai, patirta psichologinė ar fizinė trauma, nuolatinis stresas ar depresija.
Galimos komplikacijos
Nuolatinė sveikatos baimė ar nerimas gali išbalansuoti ne tik psichologinę, bet ilgainiui ir fizinę sveikatą. Dėl šio sutrikimo nukenčia santykiai su aplinkiniais, kenčia darbingumas, gali atsirasti finansinių sunkumų dėl nebūtinų vizitų pas gydytojus ar praleistų darbo dienų. Kartais dėl perteklinių tyrimų galimos net su diagnostika susijusios rizikos. Daliai žmonių išsivysto gili depresija, o kai kurie gali netgi galvoti apie savęs žalojimą.
Kaip nustatomas ligų baimės sutrikimas
Sveikatos specialistai diagnozuodami šį sutrikimą remiasi tam tikrais kriterijais, išdėstytais tarptautiniuose psichikos sutrikimų vadovuose. Svarbiausi ženklai:
- Intensyvus ar nuolatinis susirūpinimas dėl galimos sunkios ligos.
- Nėra objektyvių ligos simptomų arba jie yra minimalūs – arba jei nustatyta sveikatos būklė, žmogaus nerimas dėl jos atrodo neproporcingai stiprus.
- Stiprus sveikatos nerimas ir lengvas išgąstis dėl menkiausios informacijos apie galimą ligą.
- Dažnas savo sveikatos tikrinimas arba priešingai – vengimas apsilankymų pas gydytojus.
- Ilgesnis nei šešis mėnesius trunkantis ligų baimės periodas, kuris gali būti susijęs su skirtingomis ligomis.
- Nėra kitos ligos ar sutrikimo, geriau paaiškinančio šiuos simptomus.
Gydymo galimybės
Norint padėti žmogui, kenčiančiam nuo ligų baimės sutrikimo, dažnai dirba bendrosios praktikos gydytojas kartu su psichikos sveikatos specialistu. Gydymas pirmiausia orientuotas į savijautos gerinimą, siekiama sumažinti nerimo intensyvumą ir dažnį. Pagrindiniai gydymo būdai yra šie:
- Vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai ar nerimą mažinantys preparatai.
- Psichologinė pagalba – ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti keisti mąstymo įpročius ir atrasti sveikesnį požiūrį į savo sveikatą.
Ar įmanoma išvengti ligų baimės sutrikimo?
Deja, šiuo metu nėra žinoma jokių patikimų prevencijos priemonių. Tačiau ieškant pagalbos ir palaikymo pas sveikatos, psichikos sveikatos specialistus ar artimus žmones gali sumažėti simptomų sunkumas ir palengvėti gyvenimas su šiuo sutrikimu.
Prognozė ir galimas gyvenimo su sutrikimu scenarijus
Ligų baimės sutrikimas dažnai būna lėtinis – jo simptomai gali sustiprėti ar susilpnėti tam tikrais laikotarpiais. Nors visiškai išnykti jie gali ir nesugebėti, atitinkamos pagalbos bei savikontrolės dėka nerimą ir su juo susijusius sunkumus galima ženkliai sumažinti.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei patys ar artimieji pastebi polinkį nuolatos baimintis dėl savo sveikatos arba pastebimi nuotaikos pokyčiai, patiriamas stiprus nerimas ar depresija, verta pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Kuo ligų baimės sutrikimas skiriasi nuo somatinių simptomų sutrikimo?
Abi šios būklės siejamos su padidinta dėmesio koncentracija į sveikatą. Tačiau žmonės, turintys somatinių simptomų sutrikimą, iš tiesų jaučia fizinius simptomus, nors tyrimai dažnai neatskleidžia jokios konkrečios priežasties. Ligų baimės sutrikimui būdingas didesnis dėmesys galimai ligai, o pati fizinio negalavimo išraiška gali būti minimali arba išvis nepasireikšti.
