Limfinė sistema – tai tarpusavyje susijusių organų, kraujagyslių ir audinių visuma, kurios paskirtis – surinkti skaidrų, vandeningą skystį, vadinamą limfa, ir grąžinti jį atgal į kraujotakos sistemą, t. y. į kraują.
- 1.Ką atlieka limfinė sistema?
- 2.Limfinės sistemos organai
- 3.Kitos limfinės sistemos sudedamosios dalys
- 4.Limfinę sistemą veikiančios būklės ir sutrikimai
- 5.Kiti limfinės sistemos sutrikimai
- 6.Limfinės sistemos būklės įvertinimas
- 7.Kaip palaikyti sveiką limfinę sistemą
- 8.Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
- 9.Šaltiniai
Ši sistema yra esminė imuninės apsaugos dalis. Ji padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijų, šalina senas ar pakitusias ląsteles, kurių kūnui nebereikia. Be to, limfinė sistema palaiko normalų skysčių balansą organizme ir dalyvauja riebalų bei riebaluose tirpių vitaminų pasisavinime, užtikrindama jų patekimą į kraują.
Ką atlieka limfinė sistema?
Limfinė sistema vykdo kelias svarbias užduotis, kurios būtinos normaliai organizmo veiklai:
Ji surenka perteklinį skystį iš kūno audinių ir nukreipia jį atgal į kraujotaką. Tai padeda palaikyti tinkamą skysčių kiekį audiniuose. Kartu su skysčiu limfinė sistema pašalina apykaitos atliekas bei pakitusias ar nereikalingas ląsteles.
Ji prisideda prie riebalų įsisavinimo. Dauguma maistinių medžiagų gali patekti į kraują per smulkias kapiliarų sienelių poras, tačiau tam tikri riebalai ir kitos didesnės molekulės yra per stambios tokiam keliui. Limfinė sistema surenka žarnyne esantį skystį, kuriame yra šių medžiagų, ir perneša jį į kraujotaką.
Ji saugo organizmą nuo svetimkūnių. Limfinė sistema yra neatsiejama imuninės sistemos dalis – joje gaminami ir išskiriami limfocitai bei kitos imuninės ląstelės. Šios ląstelės atpažįsta ir sunaikina į organizmą patekusius mikroorganizmus, tokius kaip bakterijos, virusai, parazitai ar grybeliai.
Kaip veikia limfinė sistema?
Kiekvieną dieną maždaug 20 litrų kraujo plazmos – tai skystoji kraujo dalis – per smulkias kapiliarų sienelių poras patenka į aplinkinius audinius. Šis procesas panašus į vandens sunkimąsi iš kempinės. Plazma audiniams atneša deguonį ir maistines medžiagas, kurių jiems reikia gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Audiniai pasisavina naudingas medžiagas, o tuo pačiu palieka medžiagų apykaitos atliekas.
Didžioji dalis šio skysčio grįžta atgal į kraujotaką tuo pačiu keliu – per kapiliarų sieneles. Per parą tokiu būdu į kraują sugrįžta apie 17 litrų plazmos. Kadangi iš pradžių į audinius pateko apie 20 litrų, likę maždaug 3 litrai pasilieka tarp audinių.
Šioje vietoje svarbų vaidmenį perima limfinė sistema. Smulkūs limfiniai kapiliarai surenka likusį skystį iš audinių. Šio proceso metu keičiasi ir skysčio pavadinimas – jis jau nebevadinamas plazma, o tampa limfa. Iš limfinių kapiliarų limfa teka į didesnes limfagysles.
Šios kraujagyslės užtikrina nuolatinį limfos judėjimą, kol ji pasiekia vieną iš dviejų pagrindinių latakų viršutinėje krūtinės dalyje – dešinįjį limfinį lataką arba krūtinės lataką. Šie latakai sujungia limfinę sistemą su didžiosiomis poraktinėmis venomis. Galiausiai limfa patenka į veninę kraujotaką, vėl susimaišo su krauju ir gali cirkuliuoti po visą organizmą.
Limfinės sistemos organai
Limfinę sistemą sudaro keli pagrindiniai organai, kurių kiekvienas atlieka specifines ir tarpusavyje susijusias funkcijas, svarbias kraujodarai, imuninei apsaugai ir organizmo pusiausvyrai.
Kaulų čiulpai
Kaulų čiulpai yra minkštas, porėtas audinys, esantis kai kurių kaulų viduje, pavyzdžiui, dubens kauluose, stuburo slanksteliuose ir krūtinkaulyje. Šis audinys atlieka itin svarbią užduotį – jame gaminamos kraujo ląstelės. Kaulų čiulpai yra baltųjų kraujo kūnelių, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų susidarymo vieta, todėl jie būtini tiek imuninei sistemai, tiek kraujo krešėjimui ir deguonies pernešimui.
Užkrūčio liauka
Užkrūčio liauka yra viršutinėje krūtinės dalyje, po krūtinkauliu. Didžiausią aktyvumą ji pasiekia vaikystėje ir iki lytinės brandos. Šiame organe visiškai subręsta T limfocitai – viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių. Subrendę T limfocitai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo svetimų mikroorganizmų ir kitų grėsmių.
Limfmazgiai
Limfmazgiai – tai pupelės formos liaukos, per kurias teka limfa ir kuriose ji yra nuolat tikrinama bei valoma. Limfmazgiai pašalina pažeistas ląsteles, taip pat pakitusias ar piktybines ląsteles. Juose kaupiasi limfocitai ir kitos imuninės ląstelės, kurios atpažįsta ir naikina kenksmingas medžiagas, įskaitant bakterijas.
Žmogaus organizme yra apie 600 limfmazgių, išsidėsčiusių įvairiose kūno vietose. Dalis jų susitelkę į grupes, vadinamas grandinėmis. Kai kuriuos limfmazgius galima apčiuopti per odą, pavyzdžiui, pažastyse, kirkšnyse ar kaklo srityje, o kiti yra giliau kūno viduje.
Blužnis
Blužnis yra didžiausias limfinės sistemos organas. Ji yra kairėje kūno pusėje, po šonkauliais ir virš skrandžio. Šis organas filtruoja kraują, pašalina senas ar nefunkcionalias ląsteles ir padeda palaikyti kraujo sudėtį. Be to, blužnyje kaupiami eritrocitai ir trombocitai, kurie prireikus gali būti greitai panaudoti organizmo poreikiams.
Su gleivine susijęs limfoidinis audinys
Su gleivine susijęs limfoidinis audinys yra išsidėstęs įvairiose organizmo vietose, kuriose gleivinė tiesiogiai kontaktuoja su išorine aplinka. Jis randamas tonzilėse, kvėpavimo takuose, plonojoje žarnoje ir kirmėlinėje ataugoje. Šio audinio paskirtis – aptikti ir sunaikinti mikroorganizmus, kurie gali patekti į organizmą ir sukelti žalą.
Kitos limfinės sistemos sudedamosios dalys
Limfinė sistema veikia kaip vientisas tinklas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka ne tik organai, bet ir kiti struktūriniai elementai.
Limfa
Limfa, dar vadinama limfiniu skysčiu, susidaro iš perteklinio skysčio, kuris nuteka iš ląstelių ir audinių, bet nėra sugrąžinamas atgal į kapiliarus. Šiame skystyje yra įvairių medžiagų, įskaitant baltymus, mineralus, riebalus, pažeistas ląsteles, pakitusias ląsteles bei mikroorganizmus. Limfa taip pat perneša limfocitus – baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už kovą su infekcijomis.
Limfinės kraujagyslės
Limfinės kraujagyslės sudaro sudėtingą tinklą, apimantį visą kūną. Smulkiausios iš jų – limfiniai kapiliarai – jungiasi į didesnes kraujagysles, kurios galiausiai veda į du pagrindinius latakus viršutinėje krūtinės dalyje. Limfos judėjimą šiose kraujagyslėse skatina šalia esančių arterijų pulsavimas ir raumenų susitraukimai. Kad limfa tekėtų tik viena kryptimi, limfinėse kraujagyslėse yra vienkrypčiai vožtuvai.
Surenkamieji latakai
Viršutinėje krūtinės dalyje yra du pagrindiniai limfiniai latakai, per kuriuos limfa patenka į poraktines venas. Tai dešinysis limfinis latakas ir krūtinės latakas. Šios struktūros veikia kaip jungiamoji grandis, per kurią limfa vėl susilieja su kraujotaka.
Tonzilės ir adenoidai
Tonzilės ir adenoidai atlieka apsauginę funkciją, sulaikydami ligų sukėlėjus, kurie patenka į organizmą su maistu ar oru. Jie yra viena iš pirmųjų organizmo gynybos linijų. Tonzilės yra ryklės gale, o adenoidai – už nosies ertmės. Adenoidai aktyvūs tik vaikystėje ir vėliau palaipsniui sumažėja.
Limfinę sistemą veikiančios būklės ir sutrikimai
Limfinę sistemą gali paveikti įvairios ligos ir sutrikimai, apimantys skirtingas jos dalis. Kai kurios būklės formuojasi dar vaisiaus vystymosi metu arba vaikystėje, kitos atsiranda vėliau – dėl ligų, traumų ar kitų organizmą veikiančių veiksnių. Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys limfinės sistemos sutrikimai ir ligos.
Padidėję limfmazgiai
Limfmazgių padidėjimas, dar vadinamas limfadenopatija, dažniausiai atsiranda dėl infekcijų, uždegiminių procesų ar onkologinių ligų. Limfmazgiai gali padidėti, kai organizmas kovoja su infekcija. Dažnos priežastys – streptokokinė angina, infekcinė mononukleozė, ŽIV infekcija ar užkrėstos odos žaizdos. Kai limfmazgių padidėjimą sukelia infekcija arba uždegimas, ši būklė vadinama limfadenitu.
Limfedema
Limfedema – tai būklė, kai organizme kaupiasi skystis dėl sutrikusios limfos tėkmės. Ji gali išsivystyti, kai limfinės kraujagyslės ar limfmazgiai pažeidžiami randiniu audiniu arba kai limfmazgiai pašalinami gydant tam tikras ligas, pavyzdžiui, vėžį. Dažniausiai skysčiai kaupiasi rankose arba kojose. Limfedema gali būti lengva, tačiau kartais ji sukelia stiprų skausmą, judėjimo sutrikimus ir ženkliai pablogina gyvenimo kokybę. Žmonėms, sergantiems limfedema, padidėja sunkių ir net gyvybei pavojingų giliųjų odos infekcijų rizika.
Limfinės sistemos onkologinės ligos
Limfoma – tai limfmazgių vėžys, kuris išsivysto, kai limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis. Skiriamos kelios limfomos formos, įskaitant Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas. Be to, piktybiniai navikai gali spausti limfinius latakus arba būti šalia limfmazgių, taip sutrikdydami limfos tekėjimą per šias struktūras.
Kiti limfinės sistemos sutrikimai
Be dažniausiai pasitaikančių ligų, egzistuoja ir retesni limfinės sistemos sutrikimai, turintys įvairių priežasčių ir pasireiškimų.
Limfangitas
Limfangitas – tai limfinių kraujagyslių uždegimas, dažniausiai susijęs su infekciniais procesais organizme.
Limfangioma
Limfangioma yra įgimta būklė, kuriai būdingas nepiktybinių, skysčiu užpildytų darinių susidarymas po oda. Jie atsiranda dėl pernelyg išsivysčiusių limfinių kraujagyslių.
Žarnyno limfangiektazija
Ši būklė pasireiškia limfinio audinio netekimu plonojoje žarnoje. Dėl to organizmas praranda baltymus, gama globulinus, albuminą ir limfocitus, o tai gali sukelti bendrą silpnumą ir kitus medžiagų apykaitos sutrikimus.
Limfocitozė
Limfocitozė – tai būklė, kai organizme nustatomas didesnis nei įprasta limfocitų kiekis. Ji gali būti susijusi su infekcijomis ar kitais imuninės sistemos pokyčiais.
Limfinė filariozė
Limfinė filariozė yra parazitinė infekcija, kurios metu pažeidžiama limfinė sistema ir sutrinka normalus limfos nutekėjimas.
Castleman liga
Castleman liga pasireiškia nenormaliu limfinės sistemos ląstelių išvešėjimu. Ji gali paveikti vieną arba kelias limfmazgių sritis ir sukelti įvairius sisteminius simptomus.
Limfangioleiomiomatozė
Tai reta liga, kurios metu plaučiuose, limfmazgiuose ir inkstuose pradeda nekontroliuojamai daugintis nenormalios, į raumenines panašios ląstelės.
Autoimuninis limfoproliferacinis sindromas
Šis retas genetinis sutrikimas pasižymi padidėjusiu limfocitų kiekiu limfmazgiuose, kepenyse ir blužnyje. Liga susijusi su imuninės sistemos reguliacijos sutrikimais.
Pasaito limfadenitas
Pasaito limfadenitas – tai pilvo ertmėje esančių limfmazgių uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis pilvo skausmu ir bendrais infekcijos požymiais.
Limfinės sistemos būklės įvertinimas
Norint įvertinti, ar limfinė sistema veikia tinkamai, gali būti taikomi vaizdiniai tyrimai. Dažniausiai naudojama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija. Šie tyrimai leidžia įvertinti limfmazgių, limfinių kraujagyslių ir aplinkinių audinių būklę. Tyrimų rezultatus paaiškina sveikatos priežiūros specialistas ir nurodo, kokią reikšmę jie turi konkrečiai situacijai.
Kaip palaikyti sveiką limfinę sistemą
Norint, kad limfinė sistema tinkamai atliktų savo funkcijas ir išliktų stipri, svarbu laikytis tam tikrų kasdienių įpročių:
Reikėtų vengti sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip pesticidai ar agresyvūs buitiniai valikliai. Tokios medžiagos gali kauptis organizme ir apsunkinti atliekų šalinimo procesus.
Svarbu gerti pakankamai vandens. Tinkamas organizmo drėkinimas leidžia limfai laisvai judėti limfinėmis kraujagyslėmis ir palaiko normalų skysčių balansą audiniuose.
Sveika gyvensena taip pat turi didelę reikšmę. Reguliarus fizinis aktyvumas ir visavertė, maistinių medžiagų turtinga mityba padeda palaikyti normalų limfinės sistemos darbą. Sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į individualią sveikatos būklę ir ligų istoriją, gali pateikti konkrečias rekomendacijas.
Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą
Į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą rekomenduojama kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai:
Nuolatinis nuovargis
Stiprus, ilgai trunkantis nuovargis gali rodyti, kad organizme vyksta sisteminiai sutrikimai, įskaitant ir imuninės ar limfinės sistemos problemas.
Padidėję limfmazgiai
Padidėję limfmazgiai dažnai pasitaiko sergant įprastomis infekcijomis, pavyzdžiui, streptokokine angina. Tačiau jie taip pat gali būti rimtesnių ligų, tokių kaip onkologiniai susirgimai ar ŽIV infekcija, požymis.
Neaiškios kilmės tinimas
Jeigu atsiranda patinimas, kurio priežastis nėra aiški, jis nepraeina kelias savaites arba trukdo kasdienei veiklai, būtina medicininė konsultacija. Tokie požymiai gali būti susiję su sutrikusiu limfos nutekėjimu ar kitomis sveikatos problemomis.
Šaltiniai
Cancer Research UK. Limfinės sistemos vaidmuo ir jos sąsajos su onkologinėmis ligomis.
Lymphoma Action. Limfinės sistemos apžvalga ir jos reikšmė organizmui.
Merck vadovas (versija vartotojams). Limfinės sistemos apžvalginė informacija.
Mescher A. L., redaktorius. Imuninė sistema ir limfoidiniai organai. Junqueira bazinė histologija: tekstas ir atlasas, 16-asis leidimas.
