Lūžusi ranka – gana dažna trauma, kurią gali patirti bet kokio amžiaus žmogus. Priklausomai nuo pažeistos kaulo rūšies, gijimas gali užtrukti kelis mėnesius ar dar ilgiau. Daugeliui žmonių po rankos lūžio prireikia ne tik gydymo, bet ir ilgalaikės reabilitacijos, kad atstatytų pilną judesių amplitudę ir stiprumą.
- 1.Kas yra rankos lūžis?
- 2.Rankos lūžių rūšys
- 3.Kiek dažni yra rankos lūžiai?
- 4.Lūžusios rankos simptomai
- 5.Kodėl lūžta rankos?
- 6.Kada rizika didesnė?
- 7.Kaip nustatomas rankos lūžis?
- 8.Kaip gydomi rankos lūžiai?
- 9.Kaip galima išvengti rankos lūžių?
- 10.Kaip vyksta gijimas po rankos lūžio?
- 11.Kada būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą?
- 12.Pokalbis su gydytoju: ką verta aptarti?
- 13.Kaip atskirti patemptą ranką nuo lūžusios?
Kas yra rankos lūžis?
Rankos lūžis – tai kaulo rankoje trūkis ar suskilimas. Mūsų rankoje yra trys pagrindiniai kaulai:
- Žastikaulis (humerus) – viršutinėje rankos dalyje.
- Stambiajam pirštui artimesnis dilbio kaulas – stipinkaulis (radius).
- Mažajam pirštui artimesnis dilbio kaulas – alkūnkaulis (ulna).
Dažniausiai lūžta vienas kaulas, tačiau sunkūs sužalojimai kartais paveikia kelis iš karto. Gydymas priklauso nuo lūžio pobūdžio – kai kuriems reikalinga operacija, kitiems pakanka įtvaro ar gipsavimo. Visiems reikalinga reabilitacija, siekiant atsigauti po traumos.
Rankos lūžių rūšys
Gydytojai ne tik nustato, kuris kaulas lūžo, bet ir įvardina konkretaus lūžio tipą. Lūžiai dažnai klasifikuojami pagal pažeidimo formą ar susiformavusią liniją:
- Skersinis (transversalus) lūžis
- Įstrižas (oblikas) lūžis
- Spiralinio pobūdžio lūžis
- Segmentinis lūžis
- Suplėšytas ar smulkintas (kominutinis) lūžis
- Sulankstytas (impaktinis) lūžis
Taip pat lūžiai skirstomi pagal priežastį, pavyzdžiui, nuovargio lūžiai ar lūžiai dėl raumenų tempimo (avuliniai lūžiai). Toks dalijimas padeda tiksliai apibūdinti pažeidimą ir suplanuoti gydymą.
Kiek dažni yra rankos lūžiai?
Ypač tarp vaikų ir paauglių dažnai pasitaiko dilbio kaulų – stipinkaulio ar alkūnkaulio – lūžiai. Mokslininkų duomenimis, maždaug 1 iš 100 vaikų kasmet patiria dilbio lūžį. Žastikaulio lūžiai retesni – jie sudaro mažiau nei 10 procentų visų kaulų lūžių.
Lūžusios rankos simptomai
- Aštrus skausmas lūžio vietoje
- Tinimas
- Skausmingas jautrumas prie lietimo
- Nesugebėjimas judinti ar naudotis ranka
- Matomos kraujosruvos, mėlynės
- Pastebimas guzas ar deformacija, kurios įprastai nebūna
Lūžusi ranka paprastai atrodo kitaip nei įprastai – tinimas, spalvos pakitimas bei aiškiai matoma lūžio vietos deformacija išduoda traumą. Kai kuriais atvejais galima pamatyti pro odą išlindusį kaulą.
Kodėl lūžta rankos?
Dažniausia priežastis – staigi, stipri trauma. Įprastai rankos lūžta tokiomis aplinkybėmis:
- Kritimas, kai bandoma pasiremti ištiesta ranka
- Autoįvykiai
- Sportuojant patirtos traumos
Kada rizika didesnė?
Nors lūžti gali bet kam, didesnė tikimybė tenka šioms grupėms:
- Vaikams ir paaugliams
- Aktivaus kontakto sporto sportininkams
- Vyresniems nei 65 metų žmonėms, ypač jei yra polinkis griūti
- Žmonėms, turintiems kaulų tankio sutrikimų (pvz., osteoporozė ar osteopenija)
Sergant osteoporoze kaulai tampa trapesni, todėl net paprastas kritimas gali baigtis lūžiu. Dažnai žmonės net neįtaria, kad serga šia liga, kol nepatiria lūžio – ligai būdingi simptomai pasireiškia retai.
Kaip nustatomas rankos lūžis?
Kai įtariamas rankos lūžis, gydytojas atlieka klinikinį ištyrimą ir paskiria dvi ar daugiau vaizdinių tyrimų:
- Rentgeno nuotrauka dažniausiai patvirtina lūžį ir leidžia įvertinti kaulo pažeidimo mastą.
- Magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) išryškinami ne tik kaulai, bet ir aplinkiniai minkštieji audiniai – raiščiai, kremzlės.
- Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas padeda dar detaliau pamatyti lūžio vietą, ypač prieš operaciją.
Kaip gydomi rankos lūžiai?
Gydymas priklauso nuo traumos pobūdžio, pažeisto kaulo ir papildomų sužalojimų. Dažniausiai taikomi būdai:
Nerimtas lūžis (be dislokacijos)
Jei kaulas nėra pasislinkęs, dažnai užtenka įdėti ranką į gipsą ar įtvarą. Šį imobilizaciją reikia laikyti keletą savaičių, tačiau trukmę nulemia lūžio pobūdis. Norint stebėti gijimą, atliekami kontroliniai rentgeno tyrimai.
Operacinis gydymas
Kai lūžis sudėtingas, dažnai prireikia operacijos. Dažniausiai atliekama atviro suvedimo ir vidinės fiksacijos procedūra – gydytojas specialiai sulygina (suveda) kaulo dalis ir pritvirtina jas metalinėmis plokštelėmis, varžtais ar kaiščiais. Kartais šios priemonės lieka kauluose visą gyvenimą, tačiau kai kuriems pacientams reikalinga papildoma operacija jas pašalinti.
Galimos pooperacinės komplikacijos
- Skausmingas spaudimas raumenyse (ūmių skyrių sindromas), dėl kurio gali būti pažeisti nervai ar raumenys.
- Neteisingai sugijęs kaulas (malunionas).
- Kaulo nesuaugimas (nonunionas).
Kaip galima išvengti rankos lūžių?
Visų traumų numatyti nepavyks, tačiau sumažinti riziką įmanoma, jei laikysitės šių saugumo gairių:
- Automobilyje visada užsisekite saugos diržą.
- Sportuodami ar dirbdami su įrankiais naudokite tinkamą apsauginę aprangą.
- Rūpinkitės, kad namuose ar darbe nebūtų slidaus ar netvarkingo grindinio, kuriame galima užkliūti.
- Naudokite laiptelius arba specialias kopėtėles daiktams pasiekti; nestovėkite ant kėdžių ar stalų.
- Laikykitės visavertės mitybos ir reguliariai mankštinkitės – tai padeda išlaikyti stiprius kaulus.
- Pasikalbėkite su savo gydytoju dėl kaulų tankio tyrimo, jei esate vyresni nei 65 metų arba šeimoje būta osteoporozės atvejų.
- Jei jums sunku vaikščioti arba esate linkę griūti, naudokite lazdą ar vaikštynę.
Kaip vyksta gijimas po rankos lūžio?
Sveikimas po lūžio paprastai užtrunka kelis mėnesius, tačiau tikslus laikotarpis priklauso nuo kelių veiksnių:
- Kurio kaulo ar kaulų pažeisti
- Kokių dar traumų patirta
- Koks buvo gydymas – ar užteko gipso, ar reikėjo operacijos
- Lūžio sunkumo ir priežasties
Beveik visiems prireikia mėnesių fizioterapijos, kad susigrąžintų judesių laisvumą ir stiprumą. Apie grįžimą prie aktyvios veiklos rekomenduojama pasitarti su gydytoju – sportuoti ar kilnoti svorius saugu tik gavus atsakymą, kad ranka jau pilnai sugijo. Svarbu pradėti judinti ranką reabilitacijos metu, kad nesusidarytų sustingimas ar sąnarių ankštumas.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą?
- Jei pajutote stiprų, ūmų skausmą rankoje
- Jei negalite pajudinti rankos
- Jei ranka atrodo neįprastai iškrypusi ar neatitinka natūralios formos
- Jei matote per odą išsikišusį kaulą
- Jei atsiranda ryškus tinimas ar naujos mėlynės kartu su šiais požymiais
Pokalbis su gydytoju: ką verta aptarti?
- Kuris mano rankos kaulas yra lūžęs?
- Ar man reikės operacijos?
- Kiek ilgai reikės nešioti gipsą ar įtvarą?
- Kiek užtruks reabilitacija?
- Kada galėsiu grįžti prie kasdienės veiklos, darbo ar sporto?
Kaip atskirti patemptą ranką nuo lūžusios?
Lūžiai ir patempimai – skirtingos traumos, tačiau abi gali atsirasti panašiomis aplinkybėmis, pvz., smūgio ar kritimo metu. Lūžus kaului, kartais galima išgirsti aiškų traškesį ar plyšimo garsą – tai būdingas požymis, kad lūžo kaulas. Patempimai reiškia, kad pažeistas raištis, jungiantis kaulus tarpusavyje. Dažniausiai taip atsitinka riešo, alkūnės ar peties srityje. Neretai viena trauma sukelia tiek lūžį, tiek patempimą.
