Maisto alergijos gali būti labai pavojingos, tačiau ne kiekviena kūno reakcija į maistą reikalauja skubios medicininės pagalbos. Supratimas, kada reikia kreiptis į gydytojus, o kada galima padėti sau namuose, yra itin svarbus sveikatai ir saugumui.
Maisto alergijos paplitimas
Maisto netoleravimas ar alergijos tampa vis dažnesnės visame pasaulyje. Pastebima, kad ypač vaikų tarpe šios būklės daugėja – jau dabar viena iš keliolikos šeimų susiduria su šia problema. Kasmet alergijomis sergančių vaikų skaičius tik didėja, o alerginės reakcijos gali būti įvairios, nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų.
Pirmieji pavojingos alerginės reakcijos požymiai
Gyvybei pavojingos alerginės reakcijos į maistą pasitaiko kur kas dažniau, nei galime įsivaizduoti. Tokia būklė vadinama anafilaksija ir ji gali prasidėti per kelias minutes ar net sekundes. Netgi kas keletą minučių kas nors patenka į gydymo įstaigą dėl stiprios reakcijos į maistą.
- Švokštimas, pasunkėjęs ar šaižus kvėpavimas
- Dusulys, sunkumas įkvėpti
- Rijimo sutrikimas
- Širdies permušimai
- Netekus sąmonės
- Sulėtėjusi ar neaiški kalba
- Voko, lūpų, akių ar liežuvio patinimas
- Spaudimas arba skausmas krūtinėje
- Labai greitas pulsas
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar pilvo spazmai
Pastebėjus tokius požymius, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus – anafilaksinė reakcija gali vystytis žaibiškai.
Kaip elgtis alergijos atveju
Neretai pirmą kartą apie maisto alergiją sužinoma tuomet, kai pasireiškia nesunki reakcija: burnos ir lūpų dilgčiojimas, odos bėrimas ar niežulys, nedidelis virškinimo sutrikimas. Vis dėlto, net ir tokie simptomai gali reikšti prasidedančią pavojingą reakciją. Todėl į bet kokį naują alerginį požymį būtina žiūrėti atsakingai.
Todėl pirmas žingsnis – nedelsti ir nutraukti kontaką su alergizuojančiu produktu. Nereikėtų bandyti savęs „išmėginti“ suvalgant dar truputį – kartotiniai kontaktai gali paaštrinti reakciją. Jokiu būdu nesielkite abejingai, manydami, kad simptomai praeis savaime.
Naminės priemonės ir vaistai
Mildus požymius, tokius kaip bėrimas ar niežulys, kartais galima sušvelninti nereceptiniais antihistaminais, kurie padeda sumažinti nemalonius simptomus. Jei bėrimas atsiranda staiga ar išplitęs, būtina stebėti, ar neatsiranda rimtesnių anafilaksijos požymių. Esant stipriai reakcijai, gelbsti tik adrenalino (epinefrino) injekcija – paprasti antihistamininiai tokiu atveju nebus veiksmingi.
Kai kur siūloma tradicinė akupunktūra kaip papildomas būdas lengvinti alergiją: kai kurios studijos rodo, kad tai gali būti naudinga įvairių sveikatos problemų atvejais. Vis dėlto, kol kas trūksta įrodymų, kad akupunktūra padeda būtent maisto alergijoms.
Kaip apsisaugoti nuo alergijos sukeliamų reakcijų
Veiksmingiausias būdas išvengti tiek silpnų, tiek sunkių reakcijų – žinoti, kokiems maisto produktams esate alergiški, ir jų vengti. Jei nesate tikri, gydytojas gali atlikti specialius tyrimus ir nustatyti, kas jums sukelia alergines apraiškas.
- Kruopščiai skaitykite maisto produktų etiketes ir domėkitės sudėtimi
- Nepabijokite paklausti, kas naudojama ruošiant patiekalus
- Įspėkite artimuosius, draugus ar kolegas apie turimą alergiją, kad esant reikalui jie galėtų jus laiku pagelbėti
Nors kai kurios alergijos laikui bėgant gali susilpnėti, rizikuoti ir „testuoti“ savo jautrumą net ir mažam pavojingo produkto kiekiui nereikėtų – kiekviena reakcija gali būti stipresnė nei ankstesnė.
Jei kartą jau pasireiškė alerginė reakcija, net jei ji buvo lengva, siūloma pasitarti su gydytoju dėl tolesnių veiksmų ir galimybės turėti skubios pagalbos vaistų, pavyzdžiui, adrenalino injekcinį švirkštą. Kiekviena nauja reakcija gali būti nenuspėjama, todėl svarbu tam būti pasiruošus.
