Makšties vėžys – reta onkologinė liga, kuri dažniausiai susiformuoja ląstelėse, dengiančiose makšties vidų. Makštis jungia gimdos kaklelį su išoriniais lytiniais organais ir yra plačiai žinomas kaip gimdymo takas. Nors ši liga nustatoma retai, svarbu žinoti pagrindinius jos požymius bei rizikos veiksnius, kad būtų galima greičiau pastebėti pokyčius ir kreiptis į gydytoją.

Makšties vėžio tipai

Makšties vėžys skirstomas pagal tai, iš kurių makšties ląstelių jis prasideda. Dažniausias tipas – plokščialąstelinis karcinoma. Ši liga kyla iš plokščiųjų ląstelių, išklojančių makšties gleivinę, ir sudaro beveik 90 % visų atvejų. Kiti retesni tipai yra:

Adenokarcinoma – išsivysto iš liaukinių ląstelių. Dažniausiai nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims. Išskirtinis atvejis – skaidriosios ląstelės adenokarcinoma, kuri dažniau nustatoma jaunesnėms, įsčiose motinos vartoto DES hormoną patyrusioms moterims.
Melanoma – atsiranda iš melanocitų, kuris suteikia makšties gleivinei pigmentą. Tai labai reta makšties vėžio forma.
Sarkoma – formuojasi makšties raumeniniame arba jungiamajame audinyje. Tai ypač reta liga, kuri dažniau nustatoma vaikams arba vyresnio amžiaus moterims, priklausomai nuo sarkomos tipo. Dažniausias tipas yra rabdomiosarkoma (pasitaiko vaikų amžiuje), o leiomiosarkoma dažniau nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims.

Kaip dažnai pasitaiko makšties vėžys?

Makšties vėžys nustatomas itin retai – vidutiniškai vienai iš 100 000 moterų, dažniausiai vyresnio amžiaus. Ši liga sudaro tik apie 1–2 % visų ginekologinių vėžių atvejų.

Rizikos veiksniai

Amžius: Rizika didėja, jei jums virš 60 metų, nors liga gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): Lytiniu keliu plintantis ŽPV gali padidinti tiek gimdos kaklelio, tiek makšties vėžio riziką. Rizika didėja turint daug lytinių partnerių, neskiepijus nuo ŽPV.
Makšties intraepitelinė neoplazija (VAIN): Tai ikivėžinės pakitusios ląstelės makšties gleivinėje. Nors jos dar nėra vėžinės, daliai moterų vėliau išsivysto vėžys, ypač jei nustatytas ŽPV.
Gimdos kaklelio vėžys ar displazija: Po gydyto gimdos kaklelio vėžio ar nenormalių gimdos kaklelio ląstelių gali vėliau susiformuoti makšties vėžys.
DES poveikis: Jei jūsų motina nėštumo metu vartojo sintetinį estrogeną DES, rizika susirgti tam tikru adenokarcinomos tipu yra didesnė.
Rūkymas: Rūkančioms moterims makšties vėžio rizika padvigubėja.

Makšties vėžio simptomai

Dažnai ši liga vystosi nepastebimai, o pirmieji požymiai išryškėja tik vėlesnėse stadijose arba aptinkami profilaktinės patikros metu. Pagrindiniai simptomai gali būti:

Susiję įrašai

Kraujavimas iš makšties po lytinių santykių (nesusijęs su mėnesinėmis).
Kraujavimas po menopauzės.
Vandeningos, kruvinos arba nemaloniai kvepiančios išskyros.
Skausmas lytinių santykių metu.
Apčiuopiamas mazgelis makštyje.
Skausmingas ar dažnas šlapinimasis.
Vidurių užkietėjimas arba tamsios spalvos išmatos.
Nuolatinis noras tuštintis, net jei žarnynas tuščias.
Skausmas pilvo apačioje arba dubens srityje.

Nors 8 iš 10 moterų su invaziniu makšties vėžiu jaučia bent vieną iš šių simptomų, dažnai tokie požymiai būdingi ir kitoms, lengvesnėms ligoms. Vis dėlto, pastebėjus bent vieną ar kelis šiuos požymius, svarbu gydytojo konsultacija.

Makšties vėžio priežastys

Kol kas nėra tiksliai žinoma, dėl ko atsiranda makšties vėžys, tačiau pastebėta aiški koreliacija tarp šios ligos ir tam tikrų aukštos rizikos ŽPV atmainų. Tyrimai rodo, kad daugumai diagnozuotų pacienčių buvo nustatyti antikūnai prieš tuos ŽPV tipus, kurie dažniausiai lemia gimdos kaklelio vėžį.

Kaip plinta makšties vėžys?

Makšties vėžio ląstelės elgiasi kaip ir visų kitų vėžių atveju: jos nevaldomai auga ir dauginasi, formuodamos auglius. Išplitę augliai gali invazuoti aplinkinius audinius ir galiausiai išplisti (metastazuoti) į kitus kūno organus.

Diagnozė ir tyrimai

Diagnostikos procesą pradeda gydytojas, aiškindamasis jūsų simptomus bei atlikdamas kelis tyrimus. Paprastai apžiūrai pasitelkiami:

Ginekologinė apžiūra: Makštis ir vulva apžiūrimos vizualiai, pirštais apčiuopiama ar nėra pakitimų. Gali būti naudojamas specialus instrumentas – skėtiklis, leidžiantis apžiūrėti makšties kanalą ir gimdos kaklelį.
PAP testas: Imamas mėginys nuo gimdos kaklelio gleivinės bei makšties, kuris laboratorijoje tiriamas dėl vėžinių ląstelių ar ŽPV buvimo.
Kolposkopija: Specialiu optiniu prietaisu gydytojas detaliai apžiūri makšties bei gimdos kaklelio gleivinę, ieškodamas įtartinų vietų.
Biopsija: Įtartino audinio mėginys paimamas ir ištiriamas mikroskopu – tai patikimiausias būdas patvirtinti vėžinę diagnozę.

Vėžio stadijos nustatymas (staging)

Nustačius makšties vėžio diagnozę, vertinama ligos išplitimo apimtis. Taikoma vadinamoji TNM sistema: vertinama, kiek auglys išplitęs makštyje (T – naviko dydis/plotas), ar pažeisti limfmazgiai (N), ar auglys išmetė metastazių į kitus organus (M). Vėžio stadijai apibrėžti dažnai atliekami:

Rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET). MRT tiksliai parodo auglio dydį bei lokalizaciją, PET leidžia įvertinti limfmazgių būklę.
Cistoskopija – tiria, ar auglys neperaugo į šlapimo pūslę (per šlaplę įvedama apšviesta kamera).
Proktoskopija – leidžia įvertinti, ar vėžys nepersimetė į tiesiąją žarną arba plonąją žarną (vamzdelis su kamera įvedamas į tiesiąją žarną).

Gydymo galimybės

Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vėžio tipą, jo išplitimo laipsnį ir paciento amžių bei norą turėti vaikų ateityje. Pradinėse stadijose ikivėžinėms ląstelėms gali pakakti lazerinės chirurgijos ar vietinių preparatų, tačiau invazinėms ligos formoms taikomas sudėtingesnis gydymas:

Chirurginis gydymas

Lokalus išpjovimas: Pašalinamas auglys kartu su dalimi sveikų aplinkinių audinių.
Dalinė arba visapusiška makšties pašalinimo operacija (vaginektomija): Priklausomai nuo auglio dydžio šalinama dalis arba visa makštis. Dažnai kartu gali būti šalinami ir limfmazgiai, gimda, gimdos kaklelis.
Plati dubens eksenteracija: Atliekama esant recidyvuojančiam vėžiui – pašalinami keli dubens organai (dalys žarnyno, pūslė, gimda, kiaušidės, limfmazgiai), sukuriama dirbtinė anga šlapinimuisi ar tuštinimuisi.

Spindulinė terapija

Navikas gali būti veikiamas aukštos energijos spinduliais (iš išorės arba į makštį įvedus radioaktyvią medžiagą), kurie naikina vėžines ląsteles ir stabdo jų daugėjimą.

Išorinė spindulinė terapija – spinduliai nukreipiami į auglio vietą iš specialaus aparato.
Vidinė spindulinė terapija – radioaktyvus elementas įvedamas į makštį prie pat naviko.

Vaistai

Taikoma chemoterapija – vaistiniai preparatai naikina vėžines ląsteles. Dažniausiai chemoterapija derinama su spinduline terapija, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą arba stabdyti grįžtančią ligą.

Klinikiniai tyrimai

Kai kuriais atvejais gali būti pasiūlyta dalyvauti naujuosiuose onkologiniuose tyrimuose ir išbandyti inovatyvius gydymo būdus.

Kaip sumažinti makšties vėžio riziką?

Reguliariai lankykitės pas ginekologą ir atlikite PAP testus pagal rekomendacijas.
Skiepytis nuo ŽPV – pasitarkite su gydytoju dėl vakcinacijos galimybių jūsų amžiaus grupėje.
Meskite rūkyti – rūkymas didina ne tik makšties, bet ir kitų onkologinių ligų riziką.

Ligos prognozė

Makšties vėžio eiga priklauso nuo nustatymo stadijos. Ankstyvi atvejai dažnai išgydomi ir pacientės gali toliau gyventi pilnavertį gyvenimą. Pažangios stadijos gydomos sunkiau, gali kilti poreikis taikyti ilgalaikę chemoterapiją ar kitus kompleksinius gydymo metodus. Todėl ypač svarbu neatidėlioti profilaktinių apsilankymų pas ginekologą ir laiku reaguoti į bet kokius nerimą keliančius požymius.

Dažnai užduodami klausimai

Ar makštyje gali būti vėžys? Taip – ši liga reta, bet galimi atvejai, kai piktybinis navikas pradeda formuotis būtent makšties ląstelėse. Tačiau dažniau navikas ten atsiranda išplitus gimdos kaklelio ar gimdos vėžiui.
Kokie vėžiai sukelia kraujavimą iš makšties? Kraujavimas būdingas ne tik makšties vėžiui, bet ir gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių vėžiui. Vis tik kraujavimą gali lemti daugelis nebūtinai vėžinių ligų – įtarus pokyčius verta pasitikrinti.
Kaip jaučiamas makšties vėžys? Įprastai moterys nejaučia skausmo – gali pasireikšti nebent neskausmingas kraujavimas. Retesniais atvejais jaučiamas pilvo ar dubens skausmas, spaudimas, diskomfortas šlapinantis arba užkietėjus viduriams.