Geležies stokos ar įvairių kitų priežasčių sukelta mažakraujystė dažnai pasireiškia ilgai neišnykstančiu nuovargiu, širdies permušimais, odos išblyškimu ar nuolatiniu dusuliu. Jei šie simptomai per dvi savaites neslūgsta, verta sunerimti – organizmui gali trūkti raudonųjų kraujo kūnelių arba jie gali tinkamai neatlikti savo funkcijos.
Kas yra mažakraujystė?
Mažakraujystė, dar vadinama anemija, – tai kraujo sutrikimas, kai organizme sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius arba jie neveikia taip, kaip turėtų. Kai kurios anemijos rūšys yra paveldimos, tačiau dažnai ši būklė išsivysto dėl įvairių gyvenimo eigoje atsiradusių veiksnių.
Ši liga gali paveikti kasdienį gyvenimą labai įvairiai. Vieni žmonės jaučia tik silpnus simptomus, kurie pagerėja pradėjus gydymą, o kitų organizmui dėl rimtesnių ar paveldėtų mažakraujystės formų gresia ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Ypač sunki mažakraujystė gali būti pavojinga gyvybei. Taip pat verta žinoti, kad kai kada anemija yra kur kas rimtesnių sveikatos problemų, pavyzdžiui, onkologinių ligų, požymis.
Kiek dažna ši liga?
Anemija laikoma labai paplitusia liga – skaičiuojama, kad visame pasaulyje ji gali paveikti net kas trečią žmogų. Tai dažnai diagnozuojama būklė įvairaus amžiaus žmonėms.
Mažakraujystės simptomai
Labiausiai pastebimas ženklas – nuolatinis energijos trūkumas, varginantis net ir atliekant nedidelius darbus. Tačiau anemija dažnai pasireiškia ir kitais požymiais:
- Dažnas ar stipresnis širdies plakimas
- Išblyškusi oda
- Dusinimas – sunku kvėpuoti net nedidelio fizinio krūvio metu
- Galvos svaigimas
- Skausmas krūtinėje
- Dažnos infekcijos
- Galvos skausmai
- Trumpalaikis spengimas ar pulsavimas ausyse
Priežastys ir rizikos veiksniai
Anemija gali išsivystyti dėl daugybės priežasčių. Dažniausiai aptinkama geležies stokos anemija, kuri dažniausiai kyla dėl nepakankamo geležies kiekio maiste arba dėl kraujo netekimo (pvz., po traumų ar ligų). Anemija, priklausomai nuo jos prigimties, skirstoma į įgytą ir paveldimą.
Įgytos mažakraujystės priežastys
Įgyta anemija išsivysto gyvenimo eigoje dėl tam tikrų sutrikimų ar ligų. Dažnesnės priežastys:
- Lėtinės ligos sukelta anemija – organizmui sudėtinga pasisavinti geležį dėl uždegiminių procesų.
- Autoimuninė hemolitinė anemija – imuninė sistema ima naikinti raudonuosius kraujo kūnelius.
- Makrocitinė ir megaloblastinė anemija – raudonieji kraujo kūneliai išsiskiria neįprastai dideliu dydžiu, o dažniausiai priežastis – vitaminų trūkumas ar kitos būklės.
- Normocitinė anemija – sumažėjęs normalaus dydžio raudonųjų kraujo kūnelių skaičius dėl įvairių priežasčių.
- Perniciozinė anemija – autoimuninė liga, dėl kurios blogai pasisavinamas vitaminas B12.
Be to, anemiją dažnai lemia kai kurios lėtinės ligos:
- Autoimuniniai sutrikimai
- Onkologinės ligos
- Uždegiminė žarnyno liga
- Inkstų, kepenų ar skydliaukės ligos
Paveldimos mažakraujystės rūšys
Paveldima anemija pasireiškia tada, kai tam tikros kraujo ligos perduodamos genetiškai. Pagrindinės paveldimos anemijos rūšys:
- Diamond–Blackfan anemija – retas sutrikimas, kai kaulų čiulpai pagamina per mažai raudonųjų kraujo kūnelių.
- Fanconi anemija – paveldima liga, didinanti riziką įvairiems kraujo sutrikimams, įskaitant ir mažakraujystę.
- Pjautuvo ląstelių anemija – raudonieji kraujo kūneliai praranda įprastą formą, tampa standūs ir gali užkimšti kraujagysles.
- Talasemija – ši būklė pasireiškia dėl mažo hemoglobino kiekio, o tai lemia mažesnius raudonuosius kraujo kūnelius ir anemiją.
Kitos anemijos rūšys
Būna ir sumaišytos kilmės mažakraujysčių – kai kurios gali būti ir paveldimos, ir įgytos:
- Aplastinė anemija – kaulų čiulpuose trūksta kamieninių ląstelių, kurios gamina kraujo kūnelius.
- Hemolizinė anemija – raudonieji kraujo kūneliai skyla arba žūsta greičiau nei juos spėja pagaminti organizmas.
- Mikrocitinė anemija – raudonieji kraujo kūneliai tampa mažesni nei normaliai, dažniausiai dėl geležies trūkumo, talasemijos ar sideroblastinės anemijos.
- Sideroblastinė anemija – raudonųjų kraujo kūnelių gamybos metu blogai panaudojamas geležies kiekis.
Kaip nustatoma mažakraujystė?
Siekiant patvirtinti šią diagnozę, gydytojas detaliai išklauso paciento nusiskundimus ir simptomus. Atliekami įvairūs kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, jų dydį ir kitas savybes:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) – leidžia įvertinti visų kraujo ląstelių būklę, ypatingą dėmesį skiriant eritrocitams jų kiekiui, dydžiui ir formai.
- Hemoglobino koncentracijos tyrimas – dažnai taikomas norint aptikti anemiją.
- Hematokrito tyrimas – parodo, kiek procentų kraujo sudaro eritrocitai.
- Kraujagyslių tepinėlio analizė – mikroskopiškai stebimas kraujo ląstelių vaizdas ir jų forma.
- Retikulocitų skaičius – įvertinama, ar kaulų čiulpai pagamina pakankamą kiekį jaunų kraujo ląstelių.
Galimos komplikacijos
Nuolatinė, negydoma ar stipriai užsitęsusi mažakraujystė gali sukelti sunkių sveikatos padarinių – nuo širdies veiklos sutrikimo, širdies nepakankamumo iki pažeistų organų. Dažniausiai lėtinė anemija pasireiškia, kai ji ilgai nediagnozuojama ar gydymas netaikomas, arba kai simptomai neišnyksta net taikant terapiją.
Gydymo galimybės
Gydymas parenkamas priklausomai nuo anemijos kilmės. Jei pagrindinė priežastis – kita liga, pirmiausia gydoma ji, tačiau anemijai mažinti papildomai gali būti skiriami papildai ar vaistai.
Maisto papildai
Dažniausiai rekomenduojami šie papildai:
- Geležies preparatai – dažniausiai vartojami kapsulėmis ar tabletėmis užgeriant vandeniu.
- Folio rūgšties (vitamino B9) papildai – būtini raudonųjų kraujo kūnelių ir DNR gamybai.
- Vitamino B12 papildai – padeda formuotis sveikiems kraujo kūneliams.
Vaistai
- Eritropoetinas – skatina kaulų čiulpus aktyviau gaminti kraujo elementus.
- Imunosupresantai – skiriami, jei anemiją sukelia autoimuninės priežastys ir siekiama slopinti organizmo reakciją į savo kraujo ląsteles.
Procedūros
- Kraujo perpylimas – būtinas atkuriant raudonųjų kūnelių kiekį.
- Kamieninių (kaulų čiulpų) ląstelių transplantacija – kai reikia atkurti sveiką kraujo gamybą.
- Operacija – jei anemijos priežastis yra vidinis kraujavimas, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Ar įmanoma savarankiškai susitvarkyti su mažakraujyste?
Neretai lengva ar trumpalaikė anemija pagerėja taisant mitybą ar vartojant tinkamus papildus, kai tik gydytojai tiksliai nustato šios būklės priežastį. Vis dėlto anemija gali slėpti ir kitų ligų simptomus – pvz., kartais jėgų trūkumas, kuris nepraeiną po poilsio, būna susijęs ne su anemija, bet su kitais sutrikimais.
Jei jaučiate išsekimą ar kitus neįprastus kūno pakitimus, kurie nesitraukia ilgiau nei dvi savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Specialistas padės rasti tikrąją priežastį ir paskirs reikiamą gydymą.
Kaip išvengti mažakraujystės?
Dažniausiai įmanoma apsisaugoti nuo geležies stokos anemijos – paprasčiausiai pasirūpinant, kad kasdienėje mityboje netrūktų geležies turinčių produktų. Kitos, ypač paveldimos, anemijos rūšys yra neprofilaktiškos, tačiau rūpintis sveikata visada verta.
Perspektyvos ir ligos eiga
Kokybiškai gydant daugelį mažakraujystės formų galima valdyti simptomus, tačiau kartais ši liga susijusi su ilgalaikiais ar sunkiai pagydomais sveikatos sutrikimais. Negydoma ar užsitęsusi anemija gali lemti rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, organų pažeidimus.
Kiekvienu atveju pasitarkite su savo gydytoju dėl tikėtinos ligos eigos ir galimų sprendimų.
Kaip prižiūrėti save sergant mažakraujyste?
Nors kai kurios anemijos rūšys trumpalaikės ir dažnai nesukelia didelių problemų, kitos išlieka visą gyvenimą. Nepaisant priežasties, simptomus galima sumažinti laikantis kelių paprastų principų:
- Rinkitės sveiką, subalansuotą mitybą – būtent neteisingi mitybos įpročiai dažniausiai sukelia anemiją. Paprašykite gydytojo rekomenduoti, kokių produktų turėtumėte valgyti, kad patenkintumėte organizmo poreikius.
- Laikykitės gydytojo rekomenduotų papildų vartojimo režimo.
- Gerkite daug vandens ir užtikrinkite organizmo hidrataciją.
- Reguliariai mankštinkitės – fizinis aktyvumas prisideda prie geros savijautos, tačiau būtinai pasitarkite su gydytoju dėl saugaus judėjimo būdų.
- Saugokitės nuo infekcijų – dažnai plaukite rankas, pasitarkite su gydytoju dėl skiepų, kurie apsaugo nuo virusų ir bakterijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite kreiptis į specialistą, jei nepaisant gydymo simptomai stiprėja arba atsiranda nauji, iki tol nebūdingi pojūčiai.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Anemija kartais didina širdies smūgio riziką. Skubiai kreiptis pagalbos reikia pajutus šiuos požymius:
- Skausmas krūtinėje
- Stiprus dusulys ar kvėpavimo pasunkėjimas
- Didelis silpnumas, išsekimas
- Miego sutrikimai (nemiga)
- Pykinimas ar pilvo diskomfortas – širdies skausmas dažnai painiojamas su rėmeniu ar virškinimo sutrikimu
- Širdies plakimo permušimai
- Didelis nerimas ar artėjančios nelaimės nuojauta
- Padidėjęs prakaitavimas
- Galvos svaigimas ar net praradimas sąmonės
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokia konkreti anemijos rūšis man diagnozuota?
- Kas lėmė šią būklę?
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Kada galėčiau pajusti pagerėjimą?
- Kiek laiko reikės gydytis?
- Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
