Normocitinė mažakraujystė – tai būklė, kai žmogaus kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir šie turi įprastą, tačiau nepakankamą hemoglobino kiekį. Hemoglobinas – svarbus baltymas, lemiantis deguonies pernešimą organizme. Tokia mažakraujystė dažniausiai yra kitos ligos pasekmė, tačiau kartais ją lemia ir paveldimos ligos.
Normocitinės mažakraujystės priežastys
Šiai mažakraujystei atsirasti dažniausiai įtakos turi trys pagrindiniai veiksniai:
- Kraujo netekimas. Kraujavimas gali būti įvairios priežasties: nuo ūmių traumų iki lėtinių vidinių kraujavimų arba gausių mėnesinių.
- Sutrikusi eritrocitų gamyba. Tam gali turėti įtakos įvairios ligos, sutrikdančios kaulų čiulpų veiklą.
- Padidėjęs eritrocitų irimas (hemolizė). Kartais raudonieji kraujo kūneliai suyra greičiau nei spėja pasigaminti nauji.
Kaulų čiulpų funkciją veikiantys sutrikimai
Kaulų čiulpai nuolat gamina naujus kraujo kūnelius. Įvairios būklės gali trikdyti šį procesą:
- Lėtinių ligų sukelta mažakraujystė. Užsitęsusių ir uždegimą sukeliančių ligų fone (pvz., autoimuninių ligų) sutrinka eritrocitų gamyba.
- Inkstų ligos. Pažeisti inkstai mažiau išskiria eritropoetino hormono, todėl kaulų čiulpai pagamina mažiau eritrocitų.
- Aplastinė mažakraujystė. Tai reta liga, kai kaulų čiulpai pagamina nepakankamai visų kraujo ląstelių, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius.
Hemolizės priežastys
Įprastai eritrocitai cirkuliuoja kraujyje apie 120 dienų, tačiau kai kurios ligos trumpina šį laiką. Dažniausi paveldimi ar įgyti hemolizės sukėlėjai:
- Žvynuotųjų ląstelių (pjautuvinė) mažakraujystė. Paveldima liga, kai eritrocitai keičia formą ir prasčiau praleidžia kraują.
- Paveldima sferocitozė. Reta liga, kai raudonieji kraujo kūneliai greičiau yrą dėl jų formos pokyčių.
- Autoimuninė hemolizinė mažakraujystė. Imuninė sistema klaidingai atakuoja savus eritrocitus.
- Trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP). Dėl mažų kraujo krešulių pažeidžiami eritrocitai.
- Išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIK). Sutrikus krešėjimui atsiranda kraujavimas ir greičiau žūsta kraujo ląstelės.
- G6PD fermento stoka. Ši paveldima būklė lemia padidėjusį jautrumą oksidaciniam stresui ir eritrocitų irimą.
Normocitinės mažakraujystės simptomai
Šios mažakraujystės simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui. Dalis žmonių ilgai nepastebi jokių pakitimų. Visgi dažniausi požymiai gali būti:
- Nuovargis ar fizinis silpnumas
- Svaigulys
- Pabąlusi oda
- Greitesnis širdies plakimas
- Dusulys
- Oda gali atrodyti sausesnė, dažniau mėlynės
Diagnozė
Norint nustatyti normocitinę mažakraujystę, atliekami įvairūs kraujo tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT). Padeda įvertinti hemoglobino kiekį ir kitus kraujo rodiklius.
- Periferinio kraujo tepinėlis. Leidžia detaliai įvertinti kraujo ląstelių struktūrą ir nustatyti galimą pagrindinę ligą.
- Retikulocitų skaičius. Padeda išsiaiškinti, ar kaulų čiulpai gamina pakankamai naujų eritrocitų.
Normocitinė mažakraujystė dažniausiai reiškia, kad organizme vyksta dar nenustatyta būklė. Išsamesni tyrimai padeda rasti ir tikrąją priežastį, pvz., lėtinę inkstų ligą ar kitus sutrikimus, todėl gali būti paskirti papildomi kraujo, šlapimo ar vaizdiniai tyrimai.
Gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – šalinti pagrindinę susirgimo priežastį. Jei mažakraujystę sukėlė, pavyzdžiui, inkstų liga, svarbiausia rūpintis inkstų būkle – to pasekoje gali susilpnėti ir mažakraujystės simptomai. Sunkaus laipsnio ar komplikuotais atvejais gali būti skiriami vaistai, stimuliuojantys kraujo ląstelių gamybą kaulų čiulpuose.
Prevencijos galimybės
Normocitinės mažakraujystės atsiradimą nėra lengva numatyti – ją sukelia daugybė būklių. Dažniausiai ši mažakraujystė pasireiškia kaip jau esančios sveikatos problemos pasekmė, todėl konkrečios prevencijos nėra. Jei sergate lėtine liga, pasitarkite su gydytoju, ar jūsų būklė gali padidinti mažakraujystės riziką, ir atkreipkite dėmesį į visus pastebimus pokyčius ar naujus simptomus.
Prognozė
Normocitinė mažakraujystė gali būti įvairių sveikatos sutrikimų ženklas – vieni iš jų sunkesni, kiti lengvesni. Ligos eiga priklauso nuo to, kas ją sukėlė, kaip sėkmingai gydoma pagrindinė liga ir nuo bendros jūsų sveikatos būklės.
Gyvenimas su normocitine mažakraujyste
Jei jums diagnozuota normocitinė mažakraujystė, tikėtina, kad jau gyvenate su kita lėtine liga ar būkle. Štai keletas patarimų, kaip padėti sau jaustis geriau kasdien:
- Rinkitės subalansuotą mitybą, kurioje netrūktų geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties. Dėl maisto papildų pasitarkite su gydytoju.
- Stenkitės ilsėtis – mažakraujystė gali labai sekinti.
- Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Kruopščiai laikykitės higienos – dažnas rankų plovimas padeda saugotis papildomų infekcijų.
