Menjero liga veikia vidinę ausį, sukeldama klausos ir pusiausvyros problemas. Jei ji nėra gydoma, ši liga dažniausiai palaipsniui blogėja.
Kas yra menjero liga?
Menjero liga, dar vadinama idiopatiniu endolimfiniu hidropu, kyla dėl vidinės ausies anomalijos, veikiančios klausą ir pusiausvyrą. Jei ši liga nėra gydoma, ji gali blogėti, galimai sukeldama nuolatinį klausos praradimą ir nuolatines pusiausvyros problemas. Priskirtos medicinos priemonės gali padėti palengvinti simptomus.
Ar menjero liga yra rimta būklė?
Nors Menjero liga nėra gyvybei pavojinga, ji gali pasireikšti netikėtai ir sutrikdyti kasdienę veiklą bei pabloginti gyvenimo kokybę.
Kokie yra menjero ligos simptomai?
- Dažni galvos svaigimo ar vertigo epizodai, trunkantys nuo 20 minučių iki 12 valandų, ne daugiau kaip 24 valandas. Jie gali būti lydimi pykinimo ir vėmimo.
- Fluktuojantis klausos praradimas pradeda vystytis vienoje ausyje su žemo dažnio garsiniu sutrikimu ankstyvosiose stadijose. Laikui bėgant, klausos praradimas gali tapti negrįžtamas ir nuolatinis.
- Spiūlys ausyse ir ausų pilnumo jausmas
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, kai tik pajusite Menjero ligos simptomus.
Kokia yra menjero ligos simptomų priežastis?
Endolimfas, skystis vidinėje ausyje, yra esminė medžiaga, perduodanti signalus klausos ir pusiausvyros vietoms smegenyse. Kai endolimfas kaupiasi, jis trikdo sudėtingą mechanizmą, atsakingą už klausą ir pusiausvyros palaikymą. Kodėl kaupiasi endolimfas, nėra aišku; Menjero liga kai kuriais atvejais gali būti paveldima.
Kokios yra menjero ligos komplikacijos?
- Vertigo epizodai.
- Nuolatinis klausos praradimas.
- Nerimas ar stresas dėl staigaus simptomų atsiradimo.
- Kritimų ir avarijų rizika.
Kaip diagnozuojama menjero liga?
- Išsamaus istorijos ir fizinio patikrinimo ėmimas
Gydytojas paklaus apie galvos svaigimo epizodų dažnumą ir trukmę, ar turite du ar daugiau vertigo priepuolių, trunkančių daugiau kaip 20 minučių per 24 valandas, ausies spengimą ar spaudimo pojūtį.
Jūsų gydytojas įvertins jūsų gebėjimą girdėti garsus įvairiais dažniais ir garsumais bei atskirti panašiai skambančius žodžius. Jei sergate šia liga, jums bus sunku girdėti žemų dažnių arba aukštų ir žemų dažnių garsų derinį.
Dauguma asmenų, sergančių Menjero liga, gali atgauti pusiausvyrą po vertigo epizodų. Tačiau kai kurie gali patirti liekamuosius pusiausvyros klausimus.
- Medicininis vaizdavimas ir kiti tyrimai
Kai kurie Menjero ligos simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, tokių kaip smegenų auglys ar išsėtinė sklerozė, simptomus, todėl gydytojas gali skirti papildomus tyrimus šioms būklėms atmesti.
- Ausies funkcijos vertinimas
- Alternatyvinis testas arba video nystagmografija gali įvertinti pusiausvyrą analizuojant akių judesius. Viena dalis stebi akių judėjimą po taikinio, o kita – stebi akių judesį keičiant galvos padėtį. Kalorinis testas sukelia vidinės ausies atsaką į temperatūros pokyčius įlašinus į ausį šiltą ir šaltą orą ar vandenį.
- Sukamųjų kėdės bandymas įvertina akių judesius, panašiai kaip alternatyvinis testas ar video nystagmografija. Jūs sėdėsite kompiuteriu valdomoje kėdėje, kuri sukasi iš vienos pusės į kitą, kad suaktyvintų vidinės ausies veiklą.
- Vestibuliniai-evozuoti miogeniniai potencialai yra testas, kuris aktyvina vidinės ausies dalis garso pagalba ir registruoja raumenų reakcijas. Nenormalūs ar jų neturinčios reakcijos pastebimos pacientams, sergantiems Menjero liga.
- Kompiuterizuota dinaminė stalposturografija yra testas, galintis nustatyti, kaip veikia jūsų pusiausvyros sistema. Pusiausvyros sistema paprastai remiasi matymu, vidinės ausies funkcijomis, bei odos, raumenų, sausgyslių ir sąnarių pojūčiais. Testas gali nustatyti, kur dalis pusiausvyros sistemos gali kelti problemų.
- Video galvos impulso testas gali nustatyti, ar jūsų akys juda nuo taikinio galvos judesio metu, kas gali rodyti vidinės ausies vestibulinės sistemos nenormalumą.
- Elektrokohleografija gali aptikti vidinės ausies skysčio kaupimą.
Kokie yra menjero ligos gydymo būdai?
Nors ligos išgydyti neįmanoma, gydymas gali palengvinti vertigo simptomus ir užkirsti kelią nuolatiniam klausos praradimui.
Vaistai nuo vertigo
- Judėjimo ligos vaistai, tokie kaip meklozinas ar diazepamas, gali sumažinti sukimosi jausmą, pykinimą ir vėmimą.
- Vaistai nuo pykinimo, tokie kaip prometazinas.
- Diuretikai ir betahistinas gali būti vartojami kartu arba atskirai vertigo mažinimui. Diuretikai mažina skystį vidinėje ausyje, o betahistinas gerina vidinės ausies kraujotaką.
Tam tikroms pacientams, gydytojas gali rekomenduoti apriboti natrio vartojimą ir vartoti medikamentų ilgą laiką skysčio sulaikymo sumažinimui bei ligos simptomų stiprumo ir dažnumo lengvinimui.
Kitos terapijos
- Reabilitacija pusiausvyrai.
- Klausos aparatas.
Vaistų injekcijos į vidurinę ausį
- Gentamicinas yra antibiotikas, galintis pažeisti ausies dalį, sukėlusią vertigo. Kiti sveiki ausies elementai gali perimti prarastos funkcijos atlikimą. Tačiau tai atsiranda už papildomo klausos praradimo kainą.
- Steroidas, toks kaip deksametazonas, gali padėti valdyti vertigo priepuolius kai kuriuose asmenyse. Nors deksametazonas gali būti ne toks veiksmingas kaip gentamicinas, jis kelia mažesnę riziką pakenkti klausai.
Chirurgija
Jei simptomai nesumažėja po kitų gydymo būdų, jūsų gydytojas gali svarstyti chirurgiją.
- Endolimfinio maišelio chirurgija yra procedūra, skirta įstatyti vamzdelį pertekliniam skysčiui nutekėti, sumažinant spaudimą vidinėje ausyje.
- Labirintektomija sunaikina vestibuliarinę dalį, atsakingą už vertiginius simptomus, tačiau sukels visišką klausos praradimą toje ausyje. Sveika ausis perims pusiausvyros ir klausos nervinių signalų siuntimą į smegenis. Labirintektomija tinka asmenims, kuriems yra bloga ar visiška klausos netektis paveiktoje ausyje.
- Vestibuliarinio nervo pjūvis nutraukia nervo signalų perdavimą smegenims apie judesius. Tai pagerina vertigo simptomus, išsaugant klausą paveiktoje ausyje. Procedūrai paprastai reikia bendrosios anestezijos ir nakvynės ligoninėje.
Kaip galiu užkirsti kelią menjero ligai?
Menjero liga nėra užkertama. Jei turite šeimos istoriją su šia liga, praneškite savo gydytojui, kad suplanavus kruopštų stebėjimą. Jei dažnai jaučiate galvos svaigimą ir įtariate, kad sergate šia liga, patartina atlikti patvirtinamąją diagnozę.
Ką galiu daryti, kad sumažinčiau menjero ligos simptomus?
- Sumažinkite druskos suvartojimą, kad išvengtumėte skysčio sulaikymo, kuris gali pabloginti Menjero ligos simptomus.
- Ribokite kofeino vartojimą, ypač iš energinių gėrimų, kurie gali padidinti vertigo priepuolių dažnumą.
- Valdykite stresą, nes jis gali sukelti Menjero ligos simptomus. Dalyvaukite veiklose ar pomėgiuose, mažinančiuose stresą, kad palengvintumėte simptomus.
- Gaukite pakankamai poilsio ir kokybiško miego.
- Ribokite alkoholio vartojimą.
Kaip galiu pasiruošti prieš gydytojo konsultaciją?
- Užrašykite savo simptomus, trukmę ir priepuolių dažnumą.
- Užrašykite pagrindinius stresorius, su kuriais susiduriate, bei vartojamus vaistus ir maisto papildus.
- Pasiimkite draugą ar šeimos narį, kad nuvežtų jus į apžiūrą.
- Sukurkite klausimų, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui, sąrašą. Pavyzdžiui:
- Kokios yra Menjero ligos priežastys?
- Ar man reikia atlikti kokius nors tyrimus?
- Ar tai išgydoma?
- Kokį gydymo variantą rekomenduojate?
- Kaip galėčiau valdyti esančią sveikatos būklę?
- Pasiruoškite atsakyti į klausimus, kuriuos gydytojas gali užduoti. Pavyzdžiui:
- Kada prasidėjo simptomai?
- Ar patyrėte galvos svaigimą ar vertigo? Kiek ilgai tai truko – minutėmis ar valandomis?
- Ar patiriate simptomus reguliariai?
- Kas sukelia jūsų simptomus?
- Kas pagerina ar pablogina jūsų simptomus?
- Ar kas nors iš jūsų šeimos serga Menjero liga?
Pastaba iš MedPark gydytojo
Gyvenimas su Menjero liga gali sukelti nuolatinį nerimą dėl netikėtų simptomų, kurie trikdo kasdienį gyvenimą ir riboja jūsų laisvę bei patogumą. Vis dėlto, tinkamai gydant medicinos specialistui, galima sumažinti simptomus ir atkurti gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
